Apuolės piliakalnis ir kapinynas

Apuolės piliakalnis

Apuõlės pliakalnis ir kapinýnas, piliakalnis su papėdės gyvenviete ir kapinynas Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje, Apuolės kaime.

Piliakalnis

Piliakalnis – Luobos ir Brukio santakoje, apie 10 m aukščio kalvoje. Aikštelė buvo apie 80 m skersmens (šiaurinis ir vakarinis pakraščiai nugriuvo), rytinėje pusėje supiltas 75 m ilgio ir 7,5 m aukščio pylimas, pietinėje ir iš dalies vakarinėje pusėje išlikęs 80 m ilgio ir 2 m aukščio pylimas. Į rytus nuo Apuolės piliakalnio buvo įrengtas 90 × 30 m dydžio priešpilis, jo rytiniame gale yra pylimo ir griovio liekanų. Į pietryčius nuo piliakalnio apie 12 ha plote yra papėdės gyvenvietė su 80 cm storio kultūriniu sluoksniu.

Apuolės piliakalnis

Apuolės piliakalnis (iš viršaus)

1887 piliakalnį, kaip kuršių pilį Apulia, lokalizavo E. Volteris ir J. Döringas. 1928–1930 Apuolės piliakalnį ir kapinyną tyrinėjo E. Volteris, 1931 – B. Nermanas, F. Balodis, Valdis Ģinteris, 1931–1932 – V. Nagevičius. Ištirta 1561 m² plotas; atlikti aikštelės didžiojo ir mažojo pylimų pjūviai, tirtos jos rytinė ir vakarinė dalys. Aptikta, kad 4–13 amžiuje pylimai buvę tvirtinti keturiais etapais, rasta vartų ir pastato medinių įtvirtinimo liekanų. Didžiajame pylime ištirti 8 kapai (16–17 amžius). Aikštelėje rasta medinio šulinio vieta, lipdytosios ir žiestosios keramikos, geležinių, daugiausia skandinaviškų, strėlių antgalių, audimo staklių molinių pasvarų, geležinių darbo įrankių, žalvarinių papuošalų.

Kapinynas

Apie 300 m į šiaurės rytus Luobos dešiniajame krante yra kapinynas. Kapinyne (1931 B. Nermanas ištyrė 63,3 m² plotą) ištirta 8 degintiniai 10–12 amžiaus kapai, rasta antkaklių ir apyrankių fragmentų, pasaginių segių, smeigtukų, karolių bei 2–4 amžiaus pavienių radinių. Radinių saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje. 1931 dalis radinių išvežta į Švediją, jie saugoti Švedijos istorijos muziejuje Stokholme, 2009 grąžinti į Lietuvą, saugomi Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Apuolės kapinynas (1961, fotografas A. Kubilas, © Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka)

Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius dr. Kazys Trukanas (pirmas iš kairės) susipažįsta su Apuolės piliakalnio archeologinių tyrimų medžiaga (1931; © Mažosios Lietuvos istorijos muziejus)

Knyga apie piliakalnį

Apie kasinėjimų medžiagą 2009 išleista knyga Apuolė. Ausgrabungen und Funde 1928–1932.

1329

-Apuolės kapinynas