apvaisnimas, augalų ir gyvūnų lytinių ląstelių (gametų) susiliejimas. Susidaro nauja ląstelė (zigota), iš kurios vystosi naujas organizmas (gemalas). Apvaisinimas būdingas organizmams, kurie dauginasi lytiškai (lytinis dauginimasis).
Augalų apvaisinimas
Kai kurių vienaląsčių dumblių apvaisinimas įvyksta susiliejus jų ląstelėms (hologamija). Primityvios sandaros dumblių vyriškosios ir moteriškosios gametos morfologiškai nesiskiria (izogamija). Sudėtingesnės sandaros augalų (samanų, paparčių) gametos yra dvejopos – didesnės makrogametos (moteriškosios lytinės ląstelės) ir mažesnės mikrogametos (vyriškosios lytinės ląstelės). Jų susiliejimas vadinamas heterogamija. Sėklinių augalų nejudrios moteriškosios gametos vadinamos kiaušialąstėmis. Vyriškosios gametos smulkesnės, jų yra labai daug; nejudrios vadinamos spermiais, o judrios (su žiuželiais) – spermatozoidais. Gaubtasėklių augalų kiaušialąstė yra mezginėje esančiame gemalo maišelyje, o spermiai susidaro iš kuokelių dulkinėse esančių žiedadulkių generatyvinės ląstelės. Jos branduolys, po žiedo apdulkinimo pasidalijęs į 2 lytines ląsteles – spermius, patenka į gemalo maišelį. Vienas spermis susilieja su kiaušialąste, kitas – su gemalo maišelio antriniu branduoliu. Šis procesas, 1898 išaiškintas S. Navašino, vadinamas dvigubu apvaisinimu. Iš apvaisintos kiaušialąstės išsivysto sėklos gemalas, iš antrinio branduolio – endospermas.
Gyvūnų apvaisinimas
Skiriami 2 gyvūnų apvaisinimo būdai: išorinis vyksta ne patelės organizme (žuvys, varlės), vidinis – patelės lytiniuose takuose (žinduoliai). Dauguma gyvūnų dauginasi lytiniu būdu. Apvaisinimo metu susilieja vyriškoji (spermatozoidas) ir moteriškoji (kiaušinėlis) lytinės ląstelės, susijungia jų branduoliai ir atsiranda nauja ląstelė (zigota). Joje vyksta segmentacija, pradeda vystytis naujas organizmas. Apvaisinti patelės lytinę ląstelę galima vienu spermatozoidu (monospermija; būdinga žinduoliams) arba daugiau kaip vienu (polispermija; būdinga ropliams). Apvaisinimo metu skiriamos 3 fazės: prasiskverbimas, branduolių susiliejimas ir chromosomų pasikeitimas. Spermatozoidai, patekę į lytinius takus, juda kiaušinėlio link. Judėjimą sąlygoja cheminės medžiagos. Spermatozoidas, susitikęs kiaušinėlį, išskiria fermentus, kurie ištirpdo jo spindulinį vainiką, skaidriąją zoną bei membraną ir prasiskverbia prie kiaušinėlio. Spermatozoido ir kiaušinėlio prisilietimo vietoje jungiasi abiejų ląstelių plazminės membranos, susilieja jų turinys ir per kelias sekundes iš dviejų ląstelių susidaro viena. Spermatozoidui įsiskverbus keičiasi kiaušinėlio apvalkalų laidumas ir kiti spermatozoidai nebegali patekti į kiaušinėlį. Susijungia abiejų lytinių ląstelių branduoliai, tuo metu susilieja jų chromosomos. Apvaisinimo procesas baigiasi lytinių ląstelių branduolių susijungimu ir zigotos susidarymu. Naujas organizmas paveldi ir tėvo, ir motinos savybių.
1834