apýgarda, 1944 pabaigos–1953 Lietuvos antisovietinių partizanų karinis teritorinis vienetas. Didesnė už rinktinę, mažesnė už sritį: kelios rinktinės sudarė apygardą, o kelios apygardos – sritį.
Dėl partizaninio karo sunkumų ir taktiniais sumetimais apygardų ribos keitėsi; apygardos teritorija dažniausiai apimdavo 3–4 apskritis. Apygardos vadas ir štabo nariai dažniausiai buvo renkami junginių vadų (rinktinių, kuopų ir kitų) pasitarimuose. Nuo 1949, įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, apygardos vadą skirdavo srities vadas. Turėjo savo statutus (iki Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio įkūrimo), leido spaudą.
Pirmoji buvo įkurta Vyčio apygarda (veikė 1944 12–1953 01). Vėlesnės: Didžiosios Kovos apygarda (1945 02–1950 11), Tauro apygarda (1945 08–1952 06), Vytauto apygarda (1945 08–1951 12), Žemaičių apygarda (1946 06–1953 08; sudaryta iš 1945 03–1946 06 veikusio Žemaičių legiono), Dainavos apygarda (1946 05–1952 08; sudaryta iš nuo 1945 11 veikusios A apygardos), Jungtinė Kęstučio apygarda (1946 09–1948 07; 1948 07–1953 06 Kęstučio apygarda), Algimanto apygarda (1947 05–1950 11) ir Prisikėlimo apygarda (1948 04–1952 06). 1947 vienu metu veikė 8 apygardos. Jų struktūra išliko iki organizuoto partizaninio karo pabaigos (1953).
Lietuvos pasipriešinimas sovietiniam okupaciniam režimui
P: Laisvės kovų archyvas 37 t. Kaunas 1991–2006; Laisvės kovos 1944–1953 metais / sud. D. Kuodytė ir A. Kašėta Kaunas 1996. L: K. K. Girnius Partizanų kovos Lietuvoje Vilnius 1990; Lietuvos partizanai 1944–1953 m. Kaunas 1996; Už laisvę ir tėvynę / sud. D. Kuodytė, E. Peikštenis ir D. Žygelis Vilnius 2004; N. Gaškaitė Pasipriešinimo istorija: 1944–1953 metai Vilnius 2006.
Lietuvos partizanų apygarda
2640
2827