apýnasris, gyvulio galvos užmovas.
Arkliui vadelioti ant galvos maunamas šikšninis apynasris yra pakinktų dalis. Žemaitijoje apynasris vadinamas pamautu. Jį sudaro kaktos ir antnosinis arba tik kaktos ir juos juosiantys išilginiai dirželiai šonuose. Prie apynasrio rišamas pavadis. Kartais arkliui sutramdyti į apynasrį įveriami žąslai arba laužtukai (toks apynasris vadinamas brizgilu). Gyvuliams rišti ar vesti ant galvos maunamas apynasris dar vadintas kantaru, uzdene. Jį sudaro stiprūs dvigubos odos (apie 4 cm pločio) – vientisas apgalvinis (pakaklės) ir antnosinis (pasmakrės) – dirželiai, vienas su kitu sujungti metaliniu žiedu ir žandiniais dirželiais.
pakulinis apynasris (20 a. pradžia, Arklio muziejus)
19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje Lietuvoje apynasrius valstiečiai specialiomis staklėmis audė iš plonų lininių ar kanapinių virvelių. Odinius siuvo šikšniai, vadinti ir rimoriais. 20 a. 3–4 dešimtmečiais pradėta naudoti odinius apynasrius, dažniausiai siūtus pakinktų dirbtuvėse.
2227
pamautas; brizgilas; kantaras; uzdenė