apýsūrių vanden fáuna, gyvūnų rūšių visuma, paplitusi vandenyse, kurių druskingumas 0,5–30 ‰: kai kuriose jūrose (pvz., Baltijos), apysūriuose ežeruose, normalaus druskingumo (apie 35 ‰) jūrose ties upių žiotimis, fjorduose. Apysūrių vandenų fauną sudaro trys gyvūnų ekologinės grupės: gėlavandenės rūšys, prisitaikiusios gyventi didesnio druskingumo vandenyse, jūrinės rūšys, gyvenančios sumažėjusio druskingumo vandenyse, ir specifinės, tik apysūriuose vandenyse prisitaikiusios gyventi rūšys. Tokios specifinės rūšys Baltijoje yra: vėžiagyviai Limnocalanus grimaldii ir Pontoporeia affinis, iš Kaspijos jūros kilę hidroidiniai polipai Cordylophora caspia, moliuskai Dreissena polymorpha ir amfipodai Corophium curvispinum. Tolstant nuo atviro vandenyno ir mažėjant vandens druskingumui rūšių įvairovė mažėja. Jūrų gyvūnai, patekę į apysūrius vandenis, sumažėja, gėlavandeniai – padidėja (žiobriai, patekę į Baltijos pakraštį); kai kurių rūšių pakinta kūno forma ir veisimosi ypatybės (Baltijoje daugelio rūšių žuvys subręsta ir neršia 1–2 m. anksčiau negu Šiaurės jūroje). Palyginti su jūrų ar gėlųjų vandenų gyvūnija, apysūrių vandenų fauna biologiškai daug produktyvesnė. Tai sudaro palankias sąlygas akvakultūrai ir žvejybai.
455