apytikslis skaičiavimas

apýtikslis skaičiãvimas, skaičiavimo duomenys ir rezultatas (kai kada tik rezultatas) reiškiami apytiksliais skaičiais. Reiškiant skaičiais kiekybinius realių objektų santykius, dydžių reikšmės dažniausiai nustatomos tik apytiksliai. Taip būna dėl matuojamojo dydžio neapibrėžtumo, dėl matavimo netobulumo (matavimo prietaisų nepakankamo tikslumo, pakitusių matavimo sąlygų), dėl apytikslių formulių, matematinių (pvz., logaritmų) ir kitų lentelių naudojimo, dėl veiksmų rezultatų apvalinimo. Jei skaičius x apytiksliai lygus skaičiui m, tai rašoma: x ≈ m, arba m₁ ≤ x ≤ m₂; čia m₁ ir m₂ yra apatinė ir viršutinė ribos, tarp kurių yra skaičius x. Skirtumas m₂ – m₁ = 2Δm; čia Δm yra absoliučioji paklaida. Užrašant apytikslį skaičių dešimtaine trupmena rašomi tik tie skaitmenys, dėl kurių tikrumo neabejojama (tik paskutinis skaitmuo gali šiek tiek skirtis nuo tikslaus). Pvz., jei skaičius x apytiksliai reiškiamas skaičiumi 75,3, tai nežinia, kiek šimtųjų dalių yra skaičiaus x dešimtainėje išraiškoje. Jei skaičius x apytiksliai reiškiamas 75,30, tai nurodoma, kad tų šimtųjų dalių nėra. Skaitmuo 0 gali turėti 2 reikšmes. Pvz., jei mieste yra 250 800 gyventojų, tai pirmasis nulis reiškia, kad tūkstančių nėra, o paskutinieji 2 nuliai gali reikšti, kad nežinoma, kiek šiame skaičiuje yra dešimčių ir vienetų. Atliekant aritmetikos veiksmus su apytiksliais skaičiais laikomasi šių taisyklių: sudedant ir atimant didesnio tikslumo duomenys suapvalinami – po kablelio juose paliekama tiek skaitmenų, kiek jų turi mažiausio tikslumo duomuo; pvz., apytiksliai skaičiai 3,12, 15,273 ir 4,5392 sudedami taip: 3,12 + 15,27 + 4,54 ≈ 22,93; dauginant ir dalijant sandaugoje bei dalmenyje paliekama tiek reikšminių skaitmenų, kiek jų turi mažiausio tikslumo duomuo, pvz., 2,98 × 1,365 ≈ 4,07; atliekant veiksmus iš anksto nurodytu tikslumu duomenys apvalinami, tik paliekamas vienas atsarginis reikšminis skaitmuo, kuris atlikus visus veiksmus pagal apvalinimo taisykles atmetamas.