Apžadų kapeliai
Apžad kapẽliai, Kariškių sénkapiai, šventvietė Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje, apie 2,3 km į rytus nuo Kairiškių (Papilės seniūnija). Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas (nuo 1992).
Purvių miško pakraštyje esanti aikštelė (18 m ilgio ir 12 m pločio) aptverta medine tvorele (užrašas ant vartų rodo, kad tai galėjo būti padaryta 1815; 1932 ar 1933 pastatyta gelžbetoninė arka ir metaliniai vartai, 6 dešimtmečio viduryje tvorelė atnaujinta).
Išlikę keletas antkapinių paminklų, kryžių (medinių, metalinių, betoninių), koplytėlė su ornamentuotu kryželiu ir Jėzaus Nazariečio skulptūrėle, koplytstulpis su Pietos skulptūrėle, koplytėlės medžiuose – su Švč. Mergelės Marijos skulptūrėle ir Šventosios Šeimos skulptūrine grupe. Išliko ir prie pušies kamieno pritvirtinta metalu apkaustyta skrynelė. Į ją iki Antrojo pasaulinio karo šventvietės lankytojai aukojo pinigų. Skrynelė rakinta trimis skirtingais užraktais, raktus turėję arčiausiai gyvenę ūkininkai Kostas Šimkus, Kostas Jauga ir Jonas Stulpinas; jie aukas galėdavę išimti tik visi kartu. Paaukoti pinigai buvo skiriami šventvietės priežiūrai ir Šiaudinės bažnyčiai (šių vietų mirusieji dažniausiai laidoti Šiaudinėje). Vietos gyventojai nepamena, kad Apžadų kapeliuose būtų laidojama. Nuo seno čia švenčiamos Šeštinės (tradicija gyvavo ir sovietmečiu), šalia esančioje aikštelėje po pamaldų rengiami koncertai.
Apžadų kapeliai
koplytstulpio su Pietos skulptūrėle fragmentas
Apžadų kapeliai (1958, fotografas P. Šemeta, Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka)
prie medžio kamieno pritvirtinta aukų skrynelė
Pasak vieno padavimo, kadaise šioje vietoje stovėjusi bažnyčia ir miestas. Kitas padavimas byloja apie smėlingose vietose augusius didelius pušynus. Išdalijus žemes gyventojai pradėję kirsti miškus norėdami paruošti dirbamą žemę. Išlikusios tik dvi aukščiausios pušys. Bandą ganę piemenys vieną rytą pastebėję žolėje aplink pušis išmintą (greičiausiai kẽliais) brydę. Aptvėrus pušis brydė atsiradusi aplink tvorelę. Žmonės, supratę, kad čia esanti šventa vieta, pradėjo nešti aukas, melstis, kabinti pušyse kryželius, statyti kryžius.