apžvalginiñkai, lietuvių tautinio judėjimo katalikiškosios krypties inteligentų, susitelkusių apie laikraštį Žemaičių ir Lietuvos apžvalga (iš čia pavadinimas), grupė. Dauguma apžvalgininkų buvo dvasininkai, dalis – pasauliečiai. 1889 išspausdino laikraščio programą. Laikraštyje bendradarbiavo daugiau kaip 60 asmenų. Žymesni apžvalgininkai: J. Angrabaitis, A. Baranauskas, A. Burba, A. Dambrauskas (A. Jakštas), M. Davainis-Silvestraitis, A. Kaupas, J. Lideikis, J. Mačiulis (Maironis), A. Milukas, K. Pakalniškis (Dėdė Atanazas), V. Pietaris, J. Tumas-Vaižgantas, J. Ulickas, P. Urbonavičius, V. Šlekys. Apžvalgininkų tikslas – kovoti prieš Rusijos valdžios antikatalikišką politiką, Katalikų Bažnyčios teisių varžymą. Katalikybės ir lietuvybės sąvokos jiems buvo lygiavertės, bet pirmenybę teikė katalikybei. Kai kurios to laikotarpio problemos nepatraukė jų dėmesio (viešai nereikalavo panaikinti lietuvių spaudos draudimo). Ilgainiui apžvalgininkai suskilo. Vyresnieji (A. Baranauskas, Andrius Dambrauskas) siekė ginti Bažnyčios teises, stabdyti stačiatikybės įtaką, bet nesvarstyti lenkų ir lietuvių santykių, jaunesnieji (Aleksandras Dambrauskas, J. Mačiulis, J. Tumas-Vaižgantas) neatsiribojo nuo pasauliečių, įžvelgė daugiau būdų tikslui pasiekti, mėgino įtvirtinti lietuvių kalbą Bažnyčioje ir religinėje literatūroje, nepritarė lietuvių leidiniams kirilika, neigė unijinės tradicijos ateitį – atskyrė lietuvybę nuo lenkiškumo. 1896 jaunesnieji apžvalgininkai, vadovaujami J. Tumo-Vaižganto, ėmė leisti Tėvynės sargą ir sudarė sargiečių grupės branduolį.
570