Arabijos jūra

Arãbijos jra (arab. al Baḥr al-Arabi), Indijos vandenyno šiaurės vakarinė dalis, tarp Somalio pusiasalio, Arabijos pusiasalio ir Indostano pusiasalio. Plotas 4,8 mln. km², didžiausias gylis 5803 m, vidutinis 3006 metrai. Krantai daugiausia aukšti, uolėti, šiaurės rytiniai žemi, deltiniai (įteka Indas). Didžiausios įlankos: vakaruose – Adeno įlanka (Bab al Mandebo sąsiauriu jungiasi su Raudonąja jūra), šiaurės vakaruose – Omano įlanka (Hormuzo sąsiauriu jungiasi su Persijos įlanka), šiaurės rytuose – Kaččho įlanka ir Khambhato įlanka. Didžiausios salos: rytuose – Lakadyvų salos, vakaruose – Sokotra.

Arabijos jūros dubens pietvakarinėje dalyje yra povandeninio Arabijos–Indijos kalnagūbrio tęsinys (minimalus gylis virš jo 349 m); vakaruose jį kerta Oweno transforminis lūžis. Klimatas musoninis. Dažni taifūnai. Vandens paviršiaus temperatūra žiemą 22–27, vasarą 23–28, gegužę 29 °C. Druskingumas 35,8–36,5 ‰ (didžiausias Indijos vandenyne). Srovės vasarą teka į rytus, žiemą į vakarus. Potvyniai keičiasi kas pusę paros; jų aukštis 0,4–2 metrai. Gausu planktono. Veisiasi diugoniai, skraidančiosios žuvys, tunai, kardžuvės, silkės, rifų žuvys, buriažuvės. Yra naftos, vario, švino, cinko, stibio, molibdeno, chromo rūdų, fosforitų, sieros, boksitų, kalio ir natrio druskų telkinių. Didžiausi uostai: Bombėjus (Indija), Karači (Pakistanas), Adenas (Jemenas), Maskatas (Omanas).

Arabijos jūra ties Indijojos pakrante

2403