arãbų architektūrà. Nuo 11 a. pr. Kr. arabais vadinti beduinai architektūroje ir dailėje nedaug tesukūrė. Tikrieji, vėliau islamą išpažinę, arabai stabmeldžiai (kureišitai ir kiti) ikiislaminį laikotarpį (iki 7 a.) vadino tamsumo laikotarpiu (džachilija). Sunaikinę negausius dailės ir architektūros kūrinius informaciją apie šį laiką visiškai slėpė. Vienintelis išlikęs statinys – keletą kartų perstatyta akmeninė šventykla Kaaba (Kubas) Mekoje. Apie 600 ją remontavęs bizantiečių meistras buvo nutapęs ant sienos Marijam (Marijos) ir Isos (Jėzaus) atvaizdus. Šventykloje buvo stabų iš medžio, aukso, sidabro (sanam), akmens (vasan), raudono sardonikso žmogaus statula su auksine dešine ranka (Chubalas). 630 musulmonams užėmus Meką visi šventykloje buvę stabai (išskyrus Marijos ikoną, kuri buvo sunaikinta vėliau) bei sienų tapyba sunaikinta. Al Abalate, Nadžrane ir kitur t. p. būta šventyklų; Tabalo stabas – baltas ornamentuotas akmuo su vainiku. Gyvenamuosiuose namuose arabai laikydavo garbinamas statulas asnam ir auvan.
L: W. Atallah Les Idoles de Hicham ibn al-Kalbi Paris 1969; G. E. von Grunebaum Classical Islam London 1970.
2790
arabų kultūra