Arãbų lýga, Arãbų valstýbių lýga (arabų kalba al-Jami’a al Arabiyah), regioninė organizacija, įkurta 1945 03 22 Kaire.
Tikslai, struktūra
Arabų lygoje užsienio reikalų ministrai aptaria Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 1441-ąją rezoliuciją dėl Irako nuginklavimo (Kairas, 2002 11 10)
Arabų lygos chartijoje nustatyti pagrindiniai Arabų lygos tikslai – plėsti arabų šalių politinį, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą, koordinuoti jų politiką ir ginti bendruosius interesus. 22 nariai (2020; lentelė) ir 5 asocijuoti nariai (Brazilija, Eritrėja, Indija, Turkija, Venesuela). Vyriausioji būstinė Kaire (1979 dėl Egipto taikos sutarties su Izraeliu perkelta į Tunisą, 1991 grąžinta). Aukščiausios institucijos – Arabų lygos taryba (vidaus nuostatai priimti 1951, faktiškai nuo 1964 – Arabų aukščiausiojo lygio konferencija; kiekviena valstybė narė turi po vieną balsą, sprendimai yra privalomi tik toms valstybėms, kurios už juos balsavo), Arabų parlamentas (kiekviena valstybė narė į parlamentą siunčia po 4 nacionalinio parlamento narius; iki 2012 būstinė buvo Damaske, nuo 2012 – Kaire), kiti – Ekonominė taryba, Jungtinė gynybos taryba (abiejose dalyvauja Kolektyvinės gynybos sutarties nariai), nuolatiniai komitetai, Generalinis sekretoriatas (nuostatai priimti 1953).
Raida
Arabų lygos idėjos ištakos siekia 19 amžiaus arabų nacionalizmą, siekusį arabų tautų išsivadavimo iš 400 metų jas valdžiusios Osmanų imperijos priespaudos. Taikos sutartys po Pirmojo pasaulinio karo padalijo arabų pasaulį (išskyrus Saudo Arabiją ir Jemeną) į Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos įtakos sferas, kuriose susikūrė naujų valstybių (Sirija, Libanas, Irakas, Transjordanija ir kitos). 1944 Arabų konferencija Aleksandrijoje deklaravo siekį kurti ne vieną valstybę ar jų federaciją, bet lygą. Iš pradžių Arabų lyga sprendė ekonominius, kultūrinius ir socialinius klausimus. 1950 patvirtinta Kolektyvinės gynybos sutartis. 1976 visateise Arabų lygos nare tapo Palestinos išsivadavimo organizacija. Nuo 1948 Arabų lygos veikloje dominavo arabų šalių konflikto su Izraeliu klausimai, ji draudė ekonominius ryšius su Izraeliu. Po Irako–Irano karo deklaravo bendrą kovą su islamiškuoju fundamentalizmu. Per Persijos įlankos karą tarp Arabų lygos narių buvo kilę nesutarimų.
2001 Amane vykusiame Arabų lygos viršūnių susitikime Arabų valstybės sutiko įsteigti Arabų parlamentą (įsteigtas 2002 12 27).
2002 Beiruto viršūnių susitikime Saudo Arabijos siūlymu buvo patvirtinta Arabų taikos iniciatyva, kurioje numatytas taikos planas arabų-Izraelio konfliktui sureguliuoti. Arabų taikos iniciatyva dar kartą buvo patvirtinta 2007 Rijado viršūnių susitikime (siekiant skatinti šią iniciatyvą 2007 Arabų lyga į Izraelį išsiuntė misiją, kurią sudarė Jordanijos ir Egipto užsienio ministrai). 2015 Arabų lyga išreiškė paramą Saudo Arabijos vadovaujamai karinei intervencijai į Jemeną prieš šiitus, įsteigė jungtines arabų pajėgas.
2018, reaguodama į Turkijos invaziją į Šiaurės Vakarų Siriją, Arabų lyga priėmė rezoliuciją, raginančią Turkijos pajėgas pasitraukti iš užimtų teritorijų. 2019 Kaire susirinkusi Arabų lyga pasmerkė Turkijos vykdomą agresiją prieš Siriją.
1