Achmedo ibn Ismailo dirhemas, 911–912 kaldintas Aš Šase (Lietuvos nacionalinis muziejus)
arãbų monètos, bendras 8–11 amžiaus islamo kraštų monetų su įrašais kufiškaisiais rašmenimis pavadinimas.
Dirhemas
Arabų monetinę sistemą sudarė sidabro dirhemas (vidutinis svoris 3,9 gramo, Damasko kalifate įvestas tarp 692 ir 696 Omejadų, varinis felsas ir kitos monetos. Dirhemo averse ir reverse – Alachą garbinantys tekstai arabų kalba, kaldinimo (Hidžros) metai ir vieta, valdovo, vėliau ir vietininkų vardai. Ypač dirhemai buvo paplitę tarp 800 ir 1012, kaldinti Kalifato įvairiose vietose.
Dirhemai naudoti ir Rusioje, Lenkijoje, Skandinavijos bei kitose Europos šalyse. Apyvartoje buvo ir perkirstų dirhemų pusės (1/2) bei ketvirčiai (1/4).
Arabų monetos Lietuvoje
Lietuvoje rasta daugiau kaip 300 arabų monetų, dauguma iš Kalifato ir Samanidų valstybės. Randamos lobiuose, kapinynuose, kartais ir pavieniui. Žinoma 14 radimo vietų (viena jų kelia abejonių). 8–10 amžiaus sidabrinių dirhemų rasta Riešės lobyje, Vėlaikių lobyje, Rūdaičių lobyje ir Vakarų Lietuvos (Aukštkiemių, Girkalių, Laistų – visi Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, Užpelkių) kapinynuose. Seniausias dirhemas 700 kaldintas Basroje Omejadų dinastijos kalifo Abd al Maliko, rastas Vilniaus apylinkėse. Daugiau arabų monetų pradėta įvežti 8 amžiaus pabaigoje–9 amžiaus pradžioje; daugiausia įvežta 10 amžiuje. Jos į Lietuvą greičiausiai pateko prekybos keliu, ėjusiu nuo Kaspijos jūros. Volgos ir Volchovo upėmis bei Baltijos jūra, arba Volgos–Dauguvos keliu per tarpininkus – Volgos Bulgarijos, Rusios, Skandinavijos pirklius. Monetų galėjo atvežti ir arabų pirkliai; Adomas Brėmenietis mini, kad Ispanijos, kuri tuo metu priklausė Kalifatui, pirkliai pasiekdavo kuršių žemes. Nuo 10 amžiaus pabaigos–11 amžiaus pradžios arabų monetų nebebuvo įvežama.
869