arapahų etninė vėliava
arapãhai (savivardis arapaho), Šiaurės Amerikos algonkinų kalbų šeimos indėnų gentis. Gyvena Vajomingo (apie 2000) ir Oklahomos (daugiau kaip 3000, su šajenais; 21 a. pradžia) rezervacijose. Nuo seno gyveno prie Didžiųjų ežerų, vertėsi žemdirbyste. 18–19 a. persikėlė į prerijas tarp Platte bei Arkanzaso upių ir pamažu traukėsi į vakarus. Tapo klajokliais, vertėsi bizonų medžiokle, arklininkyste, prekyba; gyveno tipiuose. Turėjo karių bendrijas (pagal amžiaus grupes), vyrų šamanizmo grupes. Menui ir religijai buvo būdingi prerijų genčių kultūros bruožai.
Arapahai kariavo su šošonais, jutais ir kitomis gentimis, bet ilgokai sutarė su baltaisiais kolonistais. Po 1830 suskilo į šiaurinę ir pietinę grupes. Pietiniai arapahai sudarė sąjungą su šajenais. 19 a. antroje pusėje Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės sumušti, 1867 perkelti į rezervacijas.
arapahų vaikai
arapahams skirta ekspozicija Kolorado istorijos centre Denveryje