Arauziòno mšis, romėnų ir germanų (kimbrų ir teutonų) mūšis. Vyko 105 pr. Kr. prie Arauziono (dabartinis Orange, Prancūzijos pietryčiuose).
110 pr. Kr. germanai užplūdo Romos Narbono Galijos provinciją. 105 į pagalbą Galijos prokonsului Kvintui Servilijui Cepionui buvo pasiųsta konsulo Gnėjaus Malijaus Maksimo vadovaujama kariuomenė. Romėnai veiksmų nesuderino: konsulas su germanais pradėjo derybas, prokonsulas juos užpuolė. Germanai paeiliui sumušė abi kariuomenes (pasak šaltinių, romėnai neteko 60 000 žm.). Kimbrai pasuko Iberijos pusiasalio link, teutonai (vėliau žinomi aduatukų vardu) įsikūrė prie Maso upės vidurupio.
Dėl tragiškų mūšio padarinių Romoje įvykdyta vadinamoji Marijaus karinė reforma – kariuomenė tapo profesionali.