archajiškasis bliuzas

archãjiškasis bliùzas, ikiklasiknis bliùzas, lyrinė Jungtinių Amerikos Valstijų juodaodžių solo daina. Susiklostė 19 a. viduryje, vyravo 1865–1900. Strofinės struktūros, pagrįstas klausimu–atsakymu, bliuzo derme (su blue notes). Buvo dainuojama pritariant bandža arba gitara, vėliau – fortepijonu bei instrumentiniu ansambliu. Atlikėjai – tik vyrai, paprastai nedarbingi juodaodžiai (dažnai aklieji, vaikų vedžiojami po kaimus). Archajiškojo bliuzo tematika dažnai atspindėdavo socialinę neteisybę ir rasinę diskriminaciją. Be skundų, ryšku ironija, ypač autoironija, perėjusi ir į džiazo estetiką. Archajiškuosius bliuzus rinko, atkūrė ir išsaugojo W. Chr. Handy (vadinamas bliuzo tėvu), 1912 išleidęs pirmąjį rinkinį. Kaip ir archajiškasis džiazas, archajiškasis bliuzas turėjo ryškių regioninių bruožų ir specifinę techniką. 20 a. 2 dešimtmetyje jį pakeitė klasikinis bliuzas.

2785