árchė (gr. archē), senovės graikų filosofijoje pirmasis pradas, būties pagrindas. Archę, kaip filosofijos terminą, pradėjo vartoti Platonas, žymėdamas juo galutinį būties ir bet kokio žinojimo pamatą. Aristotelis šią sąvoką vartojo atpasakodamas ankstyvųjų natūrfilosofų (Talio Miletiečio, Anaksimeno Miletiečio, Herakleito) pažiūras, esą pastarieji arche vadino tam tikrą medžiagą (Talis Miletietis – vandenį, Anaksimenas Miletietis – orą, Herakleitas – ugnį), iš kurios atsiranda ir į kurią sugrįžta visa pasaulyje egzistuojančių daiktų įvairovė.
1076