archėjos

archjos (Archaea), prokariotų grupė. Kartu su bakterijomis ir eukarijais sudaro vieną iš trijų gyvybės domenų. Gyvena dažniausiai nepalankiomis (ekstremaliomis) sąlygomis (karštuose šaltiniuose, sūriuose telkiniuose), kuriuose susiformavo unikalios fiziologinės, biocheminės ir genetinės archėjų savybės. Remiantis ribonukleorūgščių (RNR) analize nustatyta, kad archėjos yra vienos pirmųjų gyvybės formų, artimos bakterijoms.

Sandara

Archėjos, kaip ir kitos prokariotinės ląstelės, neturi tikrojo branduolio; ląstelės sienelėje (ne taip kaip bakterijų) nėra glikopeptido sluoksnio, citoplazminėje membranoje fosfolipidai sujungti eteriniais ryšiais, baltymai atsparūs terminei denatūracijai.

Archėjų įvairovė

Archėjos skiriasi medžiagų apykaita, fiziologiniais ir ekologiniais ypatumais. Vienos archėjos (Methanopyrus, Methanobacterium, Halococcus, Natronococcus, Sulfolobus, Thermoplasma, Archeoglobus) prisitaikiusios gyventi aukštos temperatūros bedeguonėje aplinkoje; energiją jos gauna anaerobinių procesų metu redukuodamos anglies dioksidą (CO₂) ir kitus anglies junginius, sulfatus ar sierą. Jų optimali augimo temperatūra 80–100 °C (Prodictium brockii gali augti ir 105 °C temperatūroje). Halofilinės archebakterijos (Halobacterium, Halococcus) auga tik sūrioje aplinkoje, kur natrio chlorido (NaCl) kiekis didesnis kaip 15 %. Yra archėjų, gyvenančių augalų audiniuose, gyvūnų organuose, pvz., atrajotojų skrandyje. Kai kurios jų (pvz., Halobacterium halobium) citoplazminėje membranoje turi baltymą bakteriorodopsiną ir vykdo fotosintezę, dar kitos archebakterijos (Methanococcus, Methanophyrus, Methanothermus) gamina metaną.

3009