archėjus

archėjaus granitai (sferoidinis dūlėjimas; Pietų Afrikos Respublika)

archjus (gr. archaios – senovinis), archeozòjus (gr. archaios – senovinis + gr. zōē – gyvybė), seniausias Žemės geologinės istorijos laikotarpis (eonas), ankstyvasis prekambro laikotarpis; jo metu susidariusios uolienos (eonotema). Archėjus truko apie 2 mlrd. metų. Archėjaus metu susidarė hidrosfera, atmosfera, atsirado gyvybė, prasidėjo litosferinių plokščių tektonika. Archėjus baigėsi prieš 2,5 mlrd. m., kai susidarė stambūs žemynai stora kontinentine pluta, pasikeitė plokščių tektonikos ir daugelio su tuo susijusių geologinių procesų pobūdis.

Archėjaus uolienos sudaro atskirus blokus žemynuose (branduolius), platformų kristalinį pamatą, išeina į žemės paviršių platformų skyduose (Baltijos skydas, Aldano skydas, Kanados ir kita). Archėjaus uolienos: kristaliniai skalūnai, gneisai, amfibolitai, rečiau skalūnai, marmurai, kvarcitai, granitai, gabrai.

Seniausių Archėjaus uolienų nustatytas amžius apie 4 mlrd. m. (Acastos gneisai Kanadoje); seniausios nuosėdinės ir vulkaninės uolienos – 3,8 mlrd. m. amžiaus – žinomos Grenlandijoje (Isua serija), 3,5 mlrd. m. uolienų yra Pilbaros ir Yilgarno blokuose (Australijoje), Kapvaalio kratone (Pietų Afrikos Respublika), Ukrainos skyde, Aldano, Indostano skyduose. Gyvųjų organizmų seniausių liekanų (bebranduolės bakterijos prokariotai, stromatolitai) rasta Isua serijos, Kapvaalio kratono (Fig Tree serija), Pilbaros ir Yilgarno blokų uolienose. Archėjuje susidarė didžiausi pasaulyje geležies (Australija, Kanada, Rusija, Brazilija, Ukraina, Kinija), aukso (Pietų Afrikos Respublika, Brazilija), vario, urano telkiniai.

Lietuvoje archėjaus uolienų nenustatyta.

Terminą sukūrė Jungtinių Amerikos Valstijų geologas J. D. Dana (1872).

2134