archeològijos draugjos, draugijos, kurios rūpinasi archeologinių paminklų apsauga, jų tyrimu ir tyrimų duomenų skelbimu. Atsirado 18 amžiuje, paplito nuo 19 amžiaus pradžios. Pirmosios archeologijos draugijos rūpinosi archeologinės medžiagos rinkimu ir kaupimu, archeologinių paminklų registravimu, archeologinių žemėlapių rengimu ir medžiagos publikavimu, nedaug kasinėjo. Tokios draugijos veikia beveik visose valstybėse (kai kuriose kelios ar keliolika). Jų veikla ypač reikšminga ten, kur vyriausybės nepakankamai rūpinasi archeologinių paminklų tyrimu ir apsauga; ten jos paprastai koordinuoja archeologinių paminklų tyrinėjimus, rengia archeologų suvažiavimus.
Pirmoji archeologijos draugija įsteigta 1707 Anglijoje – Londono antikvarų draugija (Society of Antiquaries of London), jos leidiniai – Senieji paminklai (Vetusta Monumenta, nuo 1747), Archaeologia (nuo 1777) ir Antikvarų žurnalas (The Antiquaries Journal). Didžiojoje Britanijoje archeologijos draugijos veikia Edinburge (Škotija, nuo 1780), Oksforde ir kituose miestuose. Rusijoje 1804 įsteigta Maskvos istorijos ir senienų draugija (Moskovskoje obščestvo istorii i drevnostej) viena pirmųjų pradėjo rūpintis archeologija. 1834 Rygoje įsteigta Rusijos Pabaltijo provincijų istorijos ir archeologijos draugija (Gesellschaft für Geschichte und Altertumskunde der russischen Ostsee Provinzen in Riga). 1844 Karaliaučiuje įsteigta Prūsijos senovės draugija (Altertumsgesellschaft Prussia, Prussia) organizavo (ypač 19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje) archeologinių paminklų, daugiausia pilkapių ir senkapių, tyrinėjimus; duomenis skelbė Prūsijos senovės draugijos ataskaitose (Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia, nuo 1874); turėjo muziejų Prussia. Sankt Peterburge 1846 įsteigtos Rusų archeologijos draugijos (Russkoje archeologičeskoje obščestvo) nariais buvo ir Lietuvos archeologinių paminklų tyrinėtojai (P. Vilčinskis, E. Tiškevičius ir kiti); jos leidiniuose Izvestija (Žinios) ir Zapiski (Užrašai) paskelbta straipsnių ir iš Lietuvos archeologijos. 1864–1922 veikusi Maskvos archeologijos draugija rūpinosi, kad būtų parengti gubernijų (iš jų Vilniaus, Gardino ir Kauno) archeologiniai žemėlapiai. Rytų Prūsijoje 1880 įsteigta Įsruties senovės draugija (Altertumsgesellschaft Insterburg) tyrė senųjų nadruvių žemių (Nadruvos) praeitį, kasinėjo Klaipėdos ir Šilutės apskričių senkapius, turėjo muziejų. 1888–1939 leistame Įsruties senovės draugijos žurnale (Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg; išėjo 22 sąsiuviniai) paskelbė medžiagos iš Lietuvos archeologijos. Lenkijoje 1907 įkurta Varšuvos archeologijos draugija (Warszawskie Towarzystwo Archeologiczne) išlaikė archeologijos muziejų. Lenkijos archeologijos draugija (Polskie Towarzystwo Archeologiczne, įkurta 1953) leidžia archeologijos populiarinimo žurnalą Z Otchłani Wieków.
Lietuvoje 1855 E. Tiškevičiaus iniciatyva įsteigta Vilniaus laikinoji archeologijos komisija (laikoma draugija) pradėjo rūpintis archeologiniais paminklais. 1920–40 archeologinę medžiagą (daugiausia atsitiktinius radinius) rinko ir kaupė, paminklų apsauga rūpinosi kraštotyros draugijos, tik Šiaulių kraštotyros draugija 1931–34 kasinėjo keletą senkapių. Nuo 6 dešimtmečio archeologinių paminklų apsaugą ir tyrimus organizuoja valstybinės įstaigos (Lietuvos istorijos institutas, Kultūros paveldo centras, Kultūros paveldo departamentas). 1989 įsteigta Lietuvos archeologijos draugija.