Butrinti teatro griuvėsiai Albanijoje (3–2 a. pr. Kr., pasaulio paveldo vertybė nuo 1992)
Lepenski Vir archeologinės vietovės fragmentas po apsauginiu gaubtu (datuojama 6500–5500 pr. Kr., Serbija)
archeològijos pamiñklų apsaugà, priemonių, garantuojančių archeologijos paminklų registravimą, konservavimą, priežiūrą ir naudojimą, visuma.
Tarptautiniai dokumentai
Apsaugos principai įtvirtinti Europos Tarybos, ICOMOS ir UNESCO priimtuose tarptautiniuose dokumentuose (Hagos konvencija 1954, Venecijos chartija 1964, Paryžiaus konvencija 1970, Romos konvencija 1995 ir kiti). Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencija (1992) skatina kurti archeologijos rezervatus, draustinius, konservuoti archeologijos paminklus, įpareigoja šalis inventorizuoti archeologinį paveldą ir įteisinti saugomus paminklus bei teritorijas.
Lietuvos archeologijos paminklų apsauga
Lietuvoje archeologijos paminklų apsaugą reglamentuoja Kultūros vertybių apsaugos įstatymai (1994 ir 1996) bei poįstatyminiai aktai (nuo 1996). Pirmiausia archeologijos paminklai registruojami (ieškoma archeologinių vietų, nustatomos archeologinės vertybės ir jų teritorija, parengiami apskaitos dokumentai, archeologijos paminklai įrašomi į Kultūros vertybių registrą (1995–2005 į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą).
Archeologijos paminklus pradėta registruoti 19 a. antroje pusėje, kai 1855 buvo įsteigta Vilniaus laikinoji archeologijos komisija.
Valstybinė registracija pradėta 20 a. 4 dešimtmetyje. 1938 sudarytas archeologijos paminklų sąrašas, 1967–68 papildytas (išskirti vietinės bei respublikinės reikšmės archeologijos paminklai), 1969 oficialiai patvirtintas ir 1973 paskelbtas. 1976 pradėta nustatyti archeologines vietas ir jų teritorijas, tikslinti saugomų paminklų sąrašus (paskelbta 1977 ir 1993). Nuo 1995 archeologijos paminklai, turintys kultūrinę vertę ir visuomeninę reikšmę, buvo įrašomi į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Archeologinių vietų sąrašą (archeologijos paminklų valstybinės apskaitos pagrindinį dokumentą); 1995–2001 02 įrašyti 1624 objektai. Nuo 2005 archeologijos paminklai įrašomi į Kultūros vertybių registrą (2005 įrašyti 1964 archeologijos objektai). Žymūs ir unikalūs paminklai įtraukiami į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą (503; 289 iš jų archeologijos paminklai ar jų kompleksai), reikšmingos archeologinės vietos (887) paskelbtos kultūros paminklais (2000).
sutvarkytas Rekčių piliakalnis (Šiaulių rajono savivaldybė, 1995)
priešavariniai darbai (Paverknių piliakalnis, 1994)
Archeologinės apskaitos svarbiausiame dokumente – archeologinės vietos apraše (1972–95 – archeologijos paminklo pasas) – aprašoma archeologijos paminklo būklė, vieta, užrašomi su juo susiję pasakojimai, padavimai bei jo istorija, pateikiama archeologinio žvalgymo ir tyrimų duomenys. Nykstančios archeologinės vertybės konservuojamos, atliekami moksliniai tyrimai (fiksuojama ir inventorinama) ir fragmentinio restauravimo darbai (išryškinama išlikusios dalies kultūrinė vertė). Pagal Archeologinių vertybių želdinių tvarkymo metodiką (1992) tvarkoma archeologinių vertybių teritorija ir apsaugos zona (archeologijos paminklų priežiūra) – vietose, apaugusiose želdiniais, vykdomas sanitarinis, atrankinis arba plynas (kai medynas nevertingas) kirtimas; formuojant želdinius išskiriama archeologinė vertybė. Buvusių įėjimų į piliakalnius vietose įrengiami takai arba laiptai.
Nuo 1995 Kultūros paveldo departamentas (1995–2005 Kultūros vertybių apsaugos departamentas prie Kultūros ministerijos) vykdo archeologijos paminklų valstybinę priežiūrą – atlieka archeologijos paminklų valstybinę apskaitą, prižiūri jų valdymą ir disponavimą, priešavarinius, pritaikymo, tyrimo, konservavimo, restauravimo ir kitus darbus, renka informaciją apie paminklų būklę ir finansuoja jų tvarkymą; jie apžiūrimi, nustatoma žalojimo priežastys, pobūdis, dydis, įvertinama paminklo reikšmė (tipas, istorinė paskirtis, pagrindiniai archeologiniai bruožai, datavimas ir kultūrinė priklausomybė). 1995–99 ištirta apie 150 neaiškios vertės, daugiau kaip 120 nykstančių archeologijos objektų, sutvarkyti 34 piliakalniai.
archeologiniai senovinės polinės gyvenvietės tyrinėjimai Luokesų ežere (Molėtų rajono savivaldybė)
2639
2631
2372