archeològinė kultūrà, tam tikros teritorijos ir laikotarpio vienarūšių archeologinių radinių, statinių, ritualų (laidojimo papročių) kompleksas. Dažnai siejama su kurios nors etninės grupės gyvenamąja vieta. Archeologinės kultūros tyrimas padeda atkurti genčių sąjungos ar tautos ankstyvąją (iki rašytinių šaltinių) istoriją, arba priešistorę. Akmens ir bronzos amžių kultūros dažniausiai vadinamos pagal keramikos rūšį, geležies amžiaus – pagal būdingų radinių aptikimo vietą, laidoseną ar genčių pavadinimus, žinomus iš vėlesnių rašytinių šaltinių. Lietuvoje akmens amžiuje buvo virvelinės keramikos kultūra, Narvos kultūra, Nemuno kultūra, bronzos ir geležies amžiuje – brūkšniuotosios keramikos kultūra, Rytų Lietuvos pilkapių kultūra, Vakarų Lietuvos pilkapių kultūra, kapų su akmenų vainikais, žemaičių, žiemgalių ir kitos kultūros.
2081