archeològinė periodizãcija, žmonijos istorijos išskaidymas laikotarpiais pagal darbo įrankių medžiagos sudėtį ir gamybos technologiją.
Žmonijos istorija skirstoma į: akmens amžių, bronzos amžių, geležies amžių. Jie dalijami į periodus, epochas ir kultūras. Įvairių šalių periodų chronologija skiriasi. Periodizacijos pagrindai buvo padėti 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje, kai L. L. G. de Mortillet (Prancūzija) suskirstė paleolitą į 4 periodus: Acheulio kultūra, Moustier kultūra, Solutré kultūra, Madeleine’o kultūra. O. Montelius patikslino atskirų chronologinių laikotarpių ir Europos įvairių regionų periodizaciją. M. B. Gimbutienė sudarė Vidurio ir Rytų Europos, H. J. Eggersas ir K. Godlovskis – Vidurio Europos periodizaciją.
Lietuvoje
Lietuvos archeologinės periodizacijos pagrindus padėjo J. Puzinas 1938 darbe Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys. Išskyrė: akmens amžių (dešimtas–antra tūkstantmetis prieš Kristų), bronzos amžių (16–6 a. pr. Kr.) ir geležies amžių (6 a. pr. Kr.–12 a.). Juos suskirstė į smulkesnius periodus: akmens amžių – į senąjį, arba paleolitą (nuo apgyvendinimo pradžios iki aštunto tūkstantmečio prieš Kristų), vidurinį, arba mezolitą (aštuntas–trečiastūkstantmetis prieš Kristų), naująjį, arba neolitą (trečias tūkstantmetis–15 a. pr. Kr.), bronzos amžių – į senąjį (15–10 a. pr. Kr.) ir naująjį (10–5 a. pr. Kr.), geležies amžių – į prieškristinį (5 a. pr. Kr.–iki Kristaus gimimo), senąjį (nuo Kristaus gimimo iki 4 a. po Kr.), vidurinį (5–8 a.) ir naująjį (8 a.–13 a. vidurys). Gausėjant archeologinių duomenų archeologinė periodizacija tobulinama.
L: J. Puzinas Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys Kaunas 1938; M. Gimbutas Bronze Age Cultures in Central and Eastern Europe London 1965.
2081