archeologinė vieta
archeològinė vietà, akmens, bronzos ar geležies amžių bei feodalizmo laikų (iki 18 a.) vieta, turinti išlikusius išorinius žmonių veiklos požymius. Tai senovės gynybiniai, hidrotechniniai bei susisiekimo įrenginiai, gamybos, gavybos, gyvenamosios, kulto, laidojimo bei žemdirbystės vietos. Lietuvoje jos nustatyta tvarka (pagal Archeologinių vietų vertinimo kriterijus) skelbiamos archeologijos paminklais.