archeologiniai žemėlapiai

archeològiniai žemlapiai, archeologinių objektų, radinių ar paminklų žemėlapiai.

Yra masteliniai arba eskiziniai, regionų ar kraštų su atitinkamais tekstiniais paaiškinimais (vietovių sąrašais) ir objektų ar dirbinių išsidėstymo vietomis. Būna universalūs, kai žymimos visos archeologinės vertybės, ir specializuoti, kai nurodomos tam tikros jų rūšys. 19 a. viduryje pradėta sudarinėti universalius, 20 a. – specializuotus žemėlapius.

Lietuvos archeologiniai žemėlapiai

Lietuvoje pirmuosius archeologinius žemėlapius parengė F. Pokrovskis (1893 – Vilniaus, 1895 – Gardino, 1899 – Kauno gubernijų), Rytprūsių – E. Hollackas (1908), Užnemunės piliakalnių – J. Radziukynas (1909). 20 a. 3–4 dešimtmečio reikšmingiausias Lietuvos archeologinis žemėlapis yra P. Tarasenkos knygoje Lietuvos archeologijos medžiaga (1928). Nuo 6 dešimtmečio dažniausiai rengiami specialūs archeologiniai žemėlapiai; juose pažymėtos tam tikros archeologinių paminklų ar dirbinių rūšys. Archeologinių žemėlapių didžiausias rinkinys – Lietuvos TSR archeologijos atlasas. 1968 archeologijos paminklų teritorijas pradėta kartografuoti žemėnaudos planuose (mastelis 1:10 000).

1329