archeologinis datavimas
archeològinis datãvimas
Naudojamas archeologinių radinių ir archeologijos paminklų amžiui nustatyti. 1836 danas Christianas Jürgensenas Thomsenas pasiūlė priešistorės senienas skirstyti pagal medžiagą (akmenį, žalvarį, geležį), iš kurios jos pagamintos.
Pagrindinės datavimo sistemos – santykinė ir absoliutinė. Santykinei sistemai priskiriamas ankstyviausias datavimo metodas – lyginamasis: archeologiniai radiniai lyginami su dar egzistuojančių primityvių tautų buitimi. Jį pagrindė švedas L. S. Nilssonas. Santykinės datavimo sistemos pagrindiniai metodai – stratigrafinis ir tipologinis. Pirmąjį metodą pagrindė anglų geologas Ch. Lyellis. Jis gamtiškai susiformavusiuose žemės sluoksniuose randamus žmogaus darbo veiklos pėdsakus skyrė tų sluoksnių susidarymo laikotarpiams. Tipologinį metodą pagrindė anglas Augustus Pittas Riversas. Šio metodo pagrindinis principas – nustatyti vieno archeologijos objekto radinių tipus, t. y. suskirstyti juos pagal medžiagą, formą bei paskirtį ir palyginti su kitų archeologijos paminklų radinių tipais. Naudojamas iš dalies, nes kultūros plėtojasi nevienodai, turi daug atgyvenų. Prie santykinių priskiriamas ir hidrologinis metodas: vandens lygio svyravimų laikotarpiai lyginami su buvusių gyvenviečių topografija. Paplito švedų geologo Lenarto von Posto pasiūlytas žiedadulkių analizės (palinologinis) metodas. Juo nustatoma ir lyginama skirtingų kultūros sluoksnio lygių įvairių augalų žiedadulkių procentinė išraiška.
Plačiausiai naudojami absoliutinės sistemos – absoliutaus amžiaus nustatymo – metodai, dažniausiai – Čikagos universiteto profesoriaus W. F. Libby 1946 pasiūlytas radioaktyviosios anglies (radiokarboninis) metodas. Radinio amžius nustatomas pagal išlikusios radioaktyviosios anglies (14C) kiekį organinėje medžiagoje ir jos skilimo pusėjimo trukmę (pusperiodį). Kadangi pusėjimo trukmė 5730±40 m., paleolito laikotarpio radiniams ir antropologinei medžiagai datuoti taikomas kalio‑argono metodas (skylant kalio izotopui 40K ilgainiui susidaro argono izotopas 40Ar; skilimo pusperiodis 1,32·109 m.). Radioaktyviosios anglies metodu nustatytas datas Jungtinių Amerikos Valstijų astronomas A. E. Douglassas pasiūlė patikslinti dendrochronologiniu metodu, paremtu Kalifornijoje ilgai augančių pušų (Pinus aristata) rievių skaičiumi ir dydžiu; nustatyta 7117 m. dendrochronologinė diagrama. Radioaktyviosios anglies metodu gautos ir dendrochronologiniu patikslintos datos vadinamos kalibruotomis. Absoliučiam amžiui nustatyti dar naudojami paleomagnetinis (pagal išdegto molio įmagnetėjimą), geochronologinis (pagal juostuotuosius molio sluoksnius) ir kiti metodai.
3044