architèktai (gr. architektōn < archi… + tektōn – statytojas), statinių, jų dalių bei įrangos, miestų ir gamtinių teritorijų planavimo projektų kūrėjai. Yra tūrinės architektūros, miestų planavimo, kraštovaizdžio architektūros, paminklotvarkos, interjerų įrangos ir baldų projektavimo specialistai (kai kuriose šalyse architektai įgyja tam tikros architektūros srities kvalifikaciją). Atlieka architektūrinio projektavimo ir projektų įgyvendinimo, architektūros mokslo, mokymo, administravimo darbus valstybinėse ir privačiose įstaigose. Dažnai architektai specializuojasi: projektuoja tam tikrų tipų statinius – gyvenamuosius namus, gydymo įstaigas, pramoninius ar visuomeninius pastatus (prekybos, kultūros ir sporto), kitus objektus. Teisė verstis privačia projektavimo veikla suteikiama architektams, turintiems specialų kvalifikacinį atestatą, sertifikatą arba leidimą.
Istorija
Senovės Egipte ir Graikijoje buvo meistrų, ne tik projektavusių, bet ir vadovavusių statinių, kelių, kanalų, laivų, karo įrenginių statybai bei gamybai; jie dirbo ir skulptoriaus, tapytojo, rašytojo, gydytojo, karvedžio darbus. Šie meistrai turėjo atitikti žynių luomui keliamus reikalavimus. Architekto išsilavinimą ir teises įgydavo specialiose uždaro tipo mokyklose; į jas patekti buvo galima tik su autoritetingų asmenų rekomendacijomis po sudėtingos atrankos. Nuo 1 a. romėnai jau turėjo siauresnio profilio, atviresnes architektų rengimo įstaigas. Vėliau, iki gotikos laikotarpio, svarbiausius statinius Europoje dažniausiai projektavo vienuoliai. Architektus rengė vienuolynų mokyklos (1098 Prancūzijoje įsteigtas cistersų vienuolynas, kuriame buvo rengiami ir vienuoliai architektai). Nuo 13 a. architektus rengė meistrai, priklausę profesinei gildijai ir turėję nustatytą mokinių skaičių. Be amato dalykų, mokiniai įgydavo bendrųjų mokslo žinių. Specializuoti akademiniai architektūros mokymo centrai Europoje pradėti steigti nuo 17 a. (Karališkoji architektūros akademija Paryžiuje įkurta 1671). 19 a. pradžioje atsirado ryškesnė architektų ir statybos inžinierių veiklos diferenciacija, įvairiose šalyse įsikūrė architektus rengiančios ir vienijančios institucijos. 20 a. ypač intensyviai steigtos naujos architektūros mokyklos. Daugelyje šalių architektai yra susivieniję į regionines ar nacionalines sąjungas. 1948 įkurta Tarptautinė architektų sąjunga. Nuo 1979 teikiama Pritkerio architektūros premija.
Lietuvoje
1793 Vilniaus universitete įsteigus Architektūros katedrą (vedėjas architektas L. Gucevičius) pradėta rengti profesionalius architektus. Nepriklausomoje Lietuvoje nuo 1922 architektūra dėstyta Lietuvos universitete. Pastaruoju metu architektus rengia Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Kauno technologijos universitetas. Veikia Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, Lietuvos restauratorių sąjunga.
2360