archòntas (gr. archōn, kilm. archontos – valdovas, vadas), aukščiausias pareigūnas daugelyje senovės Graikijos polių. 10–6 a. pr. Kr. archonto institutas pakeitė silpstančią karaliaus (basilėjas) valdžią. Skirtingose Graikijos vietovėse įvairiais laikotarpiais archontų skaičius, funkcijos, išrinkimo tvarka ir kadencijos trukmė keitėsi. 7 a. pr. Kr. Atėnuose vykdomąją valdžią įgyvendino 9 archontai: tikrasis archontas vadovavo bulei ir eklesijai, archontas polemarchas buvo karo vadas ir teisėjas užsieniečių bylose, be to, atsakingas už diplomatinbius santykius, archontas basilėjas – aukščiausiasis religinis pareigūnas, vadovaujantis areopagui šiam sprendžiant nužudymo bylas, 6 archontai tesmotetai patarnaudavo įvairiuose teisiniuose reikaluose. Baigę kadenciją archontai tapdavo areopago nariais. Iš pradžių archontai buvo tik eupatridai; po Solono reformų (apie 594) – dviejų turtingiausių sluoksnių, 5 a. pr. Kr. – ir trečiojo sluoksnio piliečiai. Po Kleistenio reformų (508–487) Atėnų valdymą perėmė strategai, archontai liko tik teismų pareigūnais. Archonto institutas žinomas ir Delfuose, Platajuose, Pietų ir Vakarų Lokridėje, 5 a. pr. Kr. išplito Egėjo jūros salose, helenizmo laikais – Mažojoje Azijoje.
879