archyvstika, valstybės veiklos sritis, apimanti archyvų darbo ir archyvalijų tvarkymo politinius, teisinius ir praktinius klausimus.
Daugumos šių laikų valstybių archyvistiką reglamentuoja įstatymai. Beveik visų Europos valstybių archyvistika yra centralizuota.
Naujųjų laikų archyvistikos įstatymų pradžia – Prancūzijos Konvento dekretai dėl Nacionalinio archyvo (1789, 1790, 1794).
Lietuvoje valstybiniu mastu pirmą kartą archyvų darbą sunormino Antrasis Lietuvos Statutas (1566) ir ypač Trečiasis Lietuvos Statutas (1588).
Pirmąjį lietuvišką archyvistikos įstatymą Dėl archyvų centralizavimo 1919 03 19 paskelbė marionetinė V. Kapsuko bolševikų vyriausybė, tačiau praktiškai jis nebuvo įgyvendintas. Lietuvos Respublikoje archyvistika rėmėsi vyriausybės ir Švietimo ministerijos nurodymais bei potvarkiais. 1940 parengto archyvistikos įstatymo nespėta priimti – sutrukdė SSRS okupacija.
1940 08 23 priimtas sovietinis įstatymas tebuvo deklaratyvus. Sovietinės okupacijos metais archyvistika Lietuvoje buvo tvarkoma pagal SSRS valstybinio archyvų fondo nuostatus (1941, 1959, 1980).
1990 02 priėmus Archyvų įstatymą Lietuvos archyvai tapo teisiškai nepavaldūs Maskvai, buvo sukurtas archyvų fondas, visi archyviniai dokumentai paskelbti Lietuvos nacionaliniu turtu. 1990 04 įsteigta Lietuvos archyvų generalinė direkcija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (ji perėmė Vyriausiosios archyvų valdybos funkcijas), 1995 04 pertvarkyta į Lietuvos archyvų departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 1995 12 05 priimtas naujas Archyvų įstatymas, Vyriausybės patvirtinti Valstybinio archyvų fondo nuostatai, Ypatingosios fondo dalies saugojimo, tvarkymo, tyrimo ir naudojimo reglamentas, Archyvų fondo sąvado nuostatai, Archyvų departamento prie Vyriausybės nuostatai, archyvų fondo bei nevalstybinių institucijų ir fizinių asmenų sukauptų dokumentų išvežimo tvarka. Svarbūs darbo barai, be dokumentų kaupimo, tvarkymo ir saugojimo, yra išvežtų iš Lietuvos dokumentų paieška, susigrąžinimas, jų mikrofilmavimas, restauravimas, skelbimas. 2005 01 01 įsigaliojo Dokumentų ir archyvų įstatymas (nauja redakcija 2011). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 12 15 nutarimu Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 01 01 tapo Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.
1974–84 buvo leidžiamas Lietuvos TSR archyvų fondų trumpas žinynas, kuriame skelbtos fondų anotacijos (14 sąsiuvinių). Išleista Lietuvos valstybinio istorijos archyvo (1990), Lietuvos literatūros ir meno archyvo institucijų fondų (1995), Lietuvos visuomeninių organizacijų archyvo komunistinių organizacijų fondų (1996), Kauno apskrities archyvo (1986), Šiaulių apskrities archyvo (1991), Vilniaus universiteto bibliotekos (1990), Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos (1963, 1977, 1994), Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos (1984, 1989, 1997) rankraštynų fondų žinynai bei rodyklės. Vilniaus archyvų ir rankraštynų fondų rodyklė išleista Krokuvoje lenkų kalba (Przewodnik po zbiorach rękopisów w Wilnie 1993). 1988–2001 ėjo tęstinis leidinys Lietuvos archyvai.
1992 įkurta Lietuvos archyvarų draugija, Lietuva įstojo į Tarptautinę archyvų tarybą (ICA).