Ardnų operãcija, paskutinė Vokietijos kariuomenės puolamoji operacija Vakarų fronte per Antrąjį pasaulinį karą. Vyko 1944 12 16–1945 01 16 Ardėnuose ir Elzase.
Šalių pajėgos ir planai
Tikslas – pasiekti Antverpeno uostą, atkirsti nuo tiekimo ir sutriuškinti Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados kariuomenę, sutelktą į šiaurę nuo Antverpeno–Briuselio–Bastognės linijos. Dalyvavo 29 vokiečių divizijos. Smogiamąją grupę sudarė 6‑oji SS ir 5‑oji tankų armijos – iš viso 24 divizijos, 10 iš jų šarvuotosios (250 000 karių, 900 tankų ir savaeigių šarvuotųjų pabūklų, 800 lėktuvų, per 2600 patrankų ir minosvaidžių). Vadovavo armijų grupės B vadas G. von Rundstedtas. Vokiečių užpultame 115 km ruože gynėsi Jungtinių Amerikos Valstijų 1‑osios armijos keturios divizijos (83 000 karių, 424 tankai ir savaeigiai pabūklai, 380 patrankų). Iki 1944 12 15 vokiečiai, dėl blogo oro nepastebėti, sutelkė kariuomenę Ardėnuose.
Ardėnų operacijos (1944 12 16–1945 01 16) schema
Mūšio eiga
1944 12 16–26 6‑oji SS ir 5‑oji tankų armijos pralaužė Sąjungininkų frontą 80 km ruože tarp Monschau (į pietvakarius nuo Aacheno) ir Echternacho, apsupo Bastognę (Belgijos kelių mazgą) ir pasistūmėjo iki 100 km į priekį. Gruodžio pabaigoje Sąjungininkų vadovybė (D. D. Eisenhoweris, B. L. Montgomery, O. N. Bradley) permetė rezervus ir padėtį stabilizavo, 12 23 išsigiedrijus pradėjo veikti jų aviacija. 12 26 Jungtinių Amerikos Valstijų 3‑oji armija, nutraukusi puolimą Saaro kryptimi, prasiveržė į Bastognę ir 01 02 perėjo į puolimą šiaurės rytų kryptimi. Norėdami išsaugoti iniciatyvą, 01 01 vokiečiai Elzase puolė Jungtinių Amerikos Valstijų 7‑ąją armiją. Daugiau kaip 1000 lėktuvų bombardavo Sąjungininkų aerodromus Prancūzijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose, tačiau persilaužimo fronte nepasiekė. 01 03 kontrpuolimą pradėjo Jungtinių Amerikos Valstijų 1‑oji armija. 1945 01 09–16, nebeturėdami resursų, vokiečiai atsitraukė.
JAV tankų ir pėstininkų daliniai prie Herresbacho (Lježo provincija; 1945 01)
Nuostoliai ir padariniai
Per Ardėnų operaciją vokiečiai neteko apie 120 000 karių, 600 tankų ir savaeigių šarvuotųjų pabūklų, 1600 lėktuvų, Sąjungininkai – apie 76 000 karių, 700 tankų ir prieštankinių pabūklų. Dėl patirtų nuostolių Vokietijos kariuomenė nebegalėjo smarkiau priešintis Siegfriedo linijos įtvirtinimuose.