areãlas (lot. area – aikštė, erdvė), organizmų taksonominės grupės paplitimo plotas. Arealas gali būti natūralus ir dirbtinis, sąmoningai arba nesąmoningai pakeistas žmogaus. Jo dydis priklauso nuo organizmų grupės taksonominio laipsnio (klasės arealas didesnis už būrio ar šeimos arealą). Rūšių arealai būna labai skirtingi ir priklauso nuo rūšies gebėjimo įveikti plitimą stabdančias kliūtis ir prisitaikyti prie naujų aplinkos sąlygų (gyvūnų plitimas). Arealas, kuriame rūšis susiformavo, vadinamas pirminiu. Vėliau jis gali kisti – didėti (Europoje 20 a. paplito kolorado vabalas) arba mažėti. Ypač didelį arealą turinčios rūšys (nendrė, daržinė žliūgė, erelis žuvininkas) vadinamos kosmopolitinėmis. Organizmų plitimą veikia ir žmogus, sąmoningai ar nesąmoningai atveždamas augalus ar gyvūnus į kitas šalis (aklimatizacija). Izoliuotame plote gyvenančių rūšių arealai yra labai maži (pvz., eldarinė pušis auga tik Kaukaze, roplys tuatara aptinkamas tik keliose salelėse prie Naujosios Zelandijos). Pakitusios gyvenimo sąlygos kai kurias rūšis verčia trauktis iš užimamų plotų, tuomet didelis ištisinis arealas labai susiaurėja, o dažnai ir suskyla į izoliuotus mažesnius arealus, susidaro reliktinės rūšys (reliktai). Pvz., po ledynmečio tundrinio tetervino arealas apima tundrą, Alpes ir Škotiją. Dėl intensyvios žmogaus veiklos daugelio rūšių arealai suskilo į dalis visai neseniai.
1758