arealinė kalbotyra

areãlinė kalbótyra, areãlinė lingvstika, dialektogrãfija (gr. dialektos – tarmė + gr. graphō – rašau), lingvstinė geogrãfija, kalbotyros šaka, tirianti fonetinių, gramatinių, leksinių, semantinių ir kitų kalbos reiškinių paplitimą. Arealų (tam tikros teritorijos) grafinis vaizdas sutartiniais ženklais, spalvomis ar tekstu parodomas žemėlapiuose, o iš jų rinkinių sudaromi lingvistikos atlasai. Kalbos reiškinių paplitimas kartais nusakomas ir aprašomuoju būdu. Arealinė kalbotyra atsirado 19 a. antroje pusėje pradėjus kalbotyroje plačiau taikyti lyginamąjį metodą ir sparčiau tirti tarmes. Pradininkai – kalbininkai G. Wenkeris ir F. Wrede, padėję pamatus 1926 pradėtam leisti Vokiečių kalbos atlasui (Deutscher Sprachatlas), J. Gilliéronas ir E. Edmont’as, sudarę ir išleidę Prancūzijos lingvistinį atlasą (Atlas linguistique de la France 1902–12). J. Gilliérono kartografavimo metodika (tekstu) naudojasi romanų kalbų atlasų sudarytojai. Arealinė kalbotyra padėjo susiformuoti dialektologijai. Po II pasaulinio karo arealinės kalbotyros plėtra paspartėjo. Yra sudaryti anglų, bulgarų, danų, estų, ispanų, italų, lenkų, rusų ir kitų kalbų ar jų tarmių atlasai. Rengiami giminingų kalbų, geografinių regionų atlasai (Europos kalbų atlasas / Atlas linguarum Europae).

LIETUVOJE arealinės kalbotyros pradininkais laikomi K. Būga ir A. Salys. Jie sudarė pirmąsias anketas tarmėms tirti. A. Salys 1933 leidinyje Archivum Philologicum paskelbė žemėlapį, kuriame pirmą kartą tiksliai nurodė (pagal K. Jauniaus skirstymą) lietuvių kalbos tarmių ribas. Įvairių kalbos reiškinių paplitimo duomenis sistemiškai rinkti ir skelbti pradėta po II pasaulinio karo. Daugelio fonetikos ypatybių arealus nustatė Z. Zinkevičius (Lietuvių dialektologija 1966). 1951 išleista Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programa (sudarė J. Balčikonis, B. Larinas, J. Senkus; ²1956). Tarmių duomenys surinkti iš >700 vietų. Ištirta keliolika lietuvių šnektų (Apso, Gervėčių, Lazūnų, Nočios, Pelesos, Zietelos, Punsko) Baltarusijoje ir Lenkijoje. Lietuvių kalbos institute sukaupta tarmių duomenų kartoteka (apie 1 mln. vienetų), daug tarmių tekstų. Išleisti Lietuvių kalbos atlaso 3 tomai (1977–91; sudarytojams ir redaktoriams paskirta Lietuvos mokslo premija 1994). Tarmių duomenys renkami ir pagal kitas anketas bei programas (Kalbos faktų rinkimo programa 1983, Lietuvių kalbos tarmių ir jų sąveikos tyrimo programa 1995–97, Atlas linguarum Europae).

303