arenai
arenai: a – benzenas, b – difenilas, c – difenilmetanas, d – antracenas, e – fenantrenas, f – pirenas, g – [14]‑anulenas, h – ciklopenta-dienidoanijonas, i – cikloheptatrie-nilkatijonas
arènai, aromãtiniai angliavandenliai, karbocikliniai junginiai, turintys benzeno arba kitokį (nebenzeninį) aromatinį žiedą. Arenų molekulėje būna vienas aromatinis žiedas (toluenas) arba keli. Didžiausią arenų grupę sudaro benzeno žiedą turintys angliavandeniliai. Arenai, kurių benzeno žiedai tiesiogiai susijungę kovalentiniais ryšiais (difenilas, trifenilas) arba yra pakeitę metano, etano ar kitų alkanų vandenilio atomus (difenilmetanas), vadinami arenais su nekondensuotais žiedais. Arenai, kurių žiedai turi bendrų anglies atomų, vadinami arenais su kondensuotais žiedais; benzeno žiedai gali būti išsidėstę vienoje linijoje (antracenas), kampu (fenantrenas) arba sujungti bendrais atomais (pirenas). Arenų elektronų sistema uždara, molekulės beveik arba visai plokščios. Žiedo anglies atomų ryšiai tarpiniai tarp viengubojo ir dvigubojo. Arenai turi diamagnetinių savybių, gerai poliarizuojasi, sugeria šviesą palyginti ilgų bangų diapazone. Arenams būdingos pakaitų reakcijos, kurių metu vandenilio atomą galima lengvai pakeisti deuteriu, nitrogrupe, sulfogrupe, alkilgrupe, acilgrupe, halogeno atomais. Areno žiedą suardo tik labai stiprūs oksidatoriai.
Pirmieji arenai buvo išskirti iš gamtinių produktų (dervų, balzamų, eterinių aliejų) ir turėjo aromatingą kvapą, todėl pavadinti aromatiniais angliavandeniliais. Pramonėje arenai gaunami iš akmens anglių deguto ir naftos. Sintetinami dehidrinant cikloalkoholius, ciklinant ir dehidrinant alkanus, ciklotrimerizuojant alkinus. Arenai naudojami kaip variklių kuras, žaliava dažikliams, vaistams, lakams, sprogstamosioms medžiagoms, sintetiniams pluoštams, plastikams.
3035