areopãgas (gr. Areios pagos – Arėjo kalva), Atėnų aristokratų taryba. Pavadinimas kilęs iš kalvos Atėnuose, ant kurios ji posėdžiavo. Areopagas žinomas maždaug nuo 682 prieš Kristų. Pamažu perėmė karaliaus valdžią ir iki Drakonto įstatymų (621 ar 620 pr. Kr.) buvo valstybės valdymo svarbiausias institutas. Areopagą sudarė kadenciją baigusieji archontai, renkami tik iš kilmingųjų; jo sprendimai buvo galutiniai. Solono reformos (594 ar 592 pr. Kr.) areopagą demokratizavo: archontais galėjo būti ir nekilmingieji, tačiau tik pirmojo turto cenzo Atėnų piliečiai; dalis jo funkcijų atiteko įsteigtai 400 tarybai (bulei). Areopagui liko konstitucijos (Solono įstatymų) priežiūra, teismų sprendimų veto teisė, žmogžudysčių, tėvynės išdavimo, šventvagysčių bylos. Efialto ir Periklio reformos (462 pr. Kr.) panaikino areopago politinę įtaką: jam liko tik žmogžudysčių ir šventvagysčių bylos. Atėnuose įsigalėjo demoso renkama valdžia – demokratija. 130 pr. Kr. Romos imperatorius Hadrianas areopago svarbą iš dalies grąžino – paskelbė Atikos aukščiausiąja administracine religine institucija; realios politinės valdžios neturėjo.
879