Arezzo (Arècas), miestas Italijos viduryje, Toskanoje, į pietryčius nuo Florencijos, Arno upės slėnyje; provincijos centras.
96 400 gyventojų (2024).
Juvelyrinių dirbinių gamyba, tekstilės (daugiausia šilko), odos, baldų, siuvimo, maisto pramonė. Metalo apdirbimas, vagonų gamyba. Žemės ūkio rajono prekybos centras. Turizmas. Archeologijos, vidurinių amžių ir šiuolaikinio meno muziejai, meno galerija. Kasmetinis Arezzo konkursas.
Architektūra
Didžioji aikštė Arezzo (iš kairės - Švč. Mergelės Marijos bažnyčios apsidė, 13 a., Tribunolo rūmų, 17–18 a., Gailestingosios Dievo Motinos brolijos rūmų, 1435, architektas B. Rossellino, fasadai)
Etruskų miesto gynybinės sienos liekanos (3–2 a. pr. Kr.). Romaninė Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (12 a., pagrindinis fasadas, 13 a. pradžia, kampanilė 1330), romaninė gotikinė Šv. Donato katedra (13 a. pabaiga–16 a.), gotikinės bažnyčios: Šv. Dominyko (1275), Švč. Mergelės Marijos Maloningosios (13 a., portikas, apie 1482, architektas B. da Maiano), Šv. Pranciškaus (pradėta 1322, freskos Piero della Francescos). Gotikiniai Gailestingosios Dievo Motinos brolijos rūmai (1377, išplėsti 15 a., fasadas, 1435, architektas B. Rossellino), Palazzo della Loggia (1581, architektas G. Vasari) rūmai.
Istorija
Miestą 4 a. pr. Kr. įkūrė etruskai. Romos valdymo laikais (tada jis vadintas Arecijumi) garsėjo keramikos dirbiniais. Viduriniais amžiais buvo miestas respublika, 1384 atiteko Florencijai. Arezzo apie 992 gimė muzikologas Gvidas Arecietis, 1304 – poetas F. Petrarca, 1492 – rašytojas P. Aretino, 1511 – dailininkas ir architektas G. Vasari (yra jo namas muziejus).
2271
Arecijus; Arretium