Árgas (Argos), miestas Graikijoje, Peloponeso pusiasalio šiaurės rytuose, Argolidėje. 22 200 gyventojų (2011).
Antikos laikais Argu kartais vadinta visa Argolidė. Homero epuose argiečiai – visi graikai. Argo teritorijoje žmonės gyveno jau neolito pabaigoje. Antrame tūkstantmetyje prieš Kristų vienas Mikėnų kultūros centrų. Apie 1000 pr. Kr. į Graikiją įsiveržę dorėnai įkūrė naująjį Argą, kuris varžėsi su Sparta dėl politinės įtakos Peloponese, o 669 pr. Kr. prie Hisijų ją nugalėjo. 7 a. pr. Kr. Argo valdovas Feidonas pirmasis Graikijoje pradėjo kaldinti monetas, įvedė bendrus matavimo vienetus, priimtus visame Peloponese. 546, 519, 495 ar 494 pr. Kr. Argas pralaimėjo Spartai ir užleido jai regiono lyderio pozicijas.
Per graikų–persų karus (500–449) ir Peloponeso karą (431–404) Argas laikėsi neutraliteto. Per Korinto karą (395–386) sudaręs sąjungą su Korintu, Mantinėja ir Atėnais pralaimėjo Spartai Leuktrų mūšyje (371 pr. Kr.), bet Mantinėjos mūšyje (362 pr. Kr.) kartu su Tėbais atsirevanšavo. 229 pr. Kr. prisijungė prie antimakedoniškos Achajų sąjungos. 146 pr. Kr. buvo nukariautas romėnų; tapo įtakingiausiu atkurtos sąjungos poliu. Klestėjo Bizantijos laikais. 1397 užkariautas turkų. Per 1821–29 Graikų nepriklausomybės karą Arge 1821 ir 1829 rinkosi pirmasis Graikijos parlamentas.
senovės teatro Arge griuvėsiai
Heros šventyklos Arge liekanos
879