Argentinos architektūra

Argentnos architektūrà

Iki 19 amžiaus

Ikikolonijiniu laikotarpiu buvo paplitęs vietinių gyventojų indėnų menas (architektūros paminklų beveik neišliko). Po ispanų užkariavimo (16 a.) architektūrai turėjo įtakos Europos tautų (ypač ispanų) kultūra.

Kolonijiniu laikotarpiu (16–19 a.) išaugo regionų centrai Buenos Airės, Córdoba, Santa Fé, pastatyta daug kitų miestų. Miestai statyti pagal stačiakampį planą, su centrine aikšte ir ją supančiais pastatais: katedra, rotuše, reprezentaciniais vyriausybiniais pastatais, vyskupo rūmais. Architektūra paprastų, griežtų formų; nuo 17 a. įgavo baroko, vėliau klasicizmo bruožų. Išliko 17 a. baroko stiliaus sakralinių pastatų (vėliau jie buvo perstatyti) Santa Fe, Córdoboje; jie lotyniškojo kryžiaus plano, su kupolais kryžmoje, stačiakampe apside, portalais, dvišlaičiais čerpių stogais. 18 a.–19 a. pirmoje pusėje vyravo Europos architektų projektuoti klasicizmo stiliaus pastatai (Córdobos katedra, 1758). Miestiečių gyvenamieji namai statyti pagal Lotynų Amerikos tradicinių namų pavyzdžius: vieno aukšto, su vidiniu kiemeliu (patijumi) bei aplink jį grupuojamomis patalpomis; jų stogai dvišlaičiai arba plokšti, su parapetais. Puošnūs portalai, interjerai dažnai dekoruoti tradiciniais indėnų medžio drožiniais. Kaimo gyvenvietėse išliko griežtų architektūrinių formų indėniškų gyvenamųjų namų.

Šv. Ignaco redukcijos bažnyčios griuvėsiai (17 a., Misioneso provincija)

Casa Rosada Buenos Airėse (19 a., dabar Argentinos prezidento rezidencija)

19–20 amžius

G. Galilėjaus planetariumas Buenos Airėse (1966, architektas E. Janas)

19 a. pabaigoje, ekonominio pakilimo metais, suintensyvėjus statybai, be visuomeninių pastatų, daugiaaukščių gyvenamųjų namų, vilų, statyti pramoniniai pastatai, uostų įrenginiai, stotys; nutiesta plačių gatvių – magistralių. Architektūroje atsirado eklektikos (Buenos Airėse – Kongreso rūmai, 20 a. pradžia; Colón teatras, 1909, abiejų architektas V. Maenas). Nuo 20 a. pradžios Argentinos architektūroje dominavo modernas, vėliau – konstruktyvizmas; pastarojo pradininku laikomas architektas A. Virasoro (1892–1978). 20 a. viduryje Argentinos architektūroje ryšku Europos šalių, Jungtinių Amerikos Valstijų architektūros įtaka. Taikytos naujos statybos technologijos ir medžiagos (gelžbetonis). Pastatyta originalių gyvenamųjų namų (gyvenamasis namas Mar del Platoje, dar vadinamas Tilto namu, 1945, architektas A. Williamsas), visuomeninių ir pramoninių pastatų, dangoraižių Buenos Airėse (viešbutis Plaza, 1910; Municipaliteto teatras, 1960, architektai M. R. Álvarezas ir M. O. Ruizas, 1906–87; Londono ir Pietų Amerikos bankai, 1967), tekstilės kombinatas Pilare (1950, inžinierius J. L. Delpini, 1897–1964).

Pasaulio paveldo vertybės

17–18 a. jėzuitų redukcijų liekanos Misioneso provincijoje (viena jų Brazilijoje; nuo 1983), jėzuitų kvartalas Córdoboje (su universitetu, bažnyčia, gyvenamaisiais namais, nuo 2000), Le Corbusier pastatai (nuo 2016).

917

Argentinos kultūra

Argentina

Argentinos gamta

Argentinos gyventojai

Argentinos konstitucinė santvarka

Argentinos partijos ir profsąjungos

Argentinos ginkluotosios pajėgos

Argentinos ūkis

Argentinos istorija

Argentinos santykiai su Lietuva

Argentinos švietimas

Argentinos literatūra

Argentinos dailė

Argentinos muzika

Argentinos choreografija

Argentinos teatras

Argentinos kinas

Argentinos žiniasklaida

Argentinos lietuviai

Argentinos pasaulio paveldo paminklai