Argentnos choreogrãfija. Indėnų genčių apeigose gausu įvairių šokių. Indėnų šokiai, jų elementai buvo naudojami jėzuitų vaidinimuose (1626 L. Bergeras mokė šokti grupę indėnų, dalyvavusių religiniame vaidinime), 18–19 a. operose, pantomimose. Argentinos liaudies choreografijai turėjo įtakos ispanų šokiai. Populiariausi šokiai – karnavalitas, tango, gatas, perikonas, čakareza ir kiti. 1820 aktorius A. Casacubertos (1798–1849) su šokėju A. Campomane subūrė pirmąją baleto trupę, kuri šoko nacionalinius šokius (trupė 1832 teatre Victoria pastatė Merginų šokį). 1908 Buenos Airių teatre Colón buvo įkurta baleto trupė (šoko 40 italų, nuo 1925 ir vietos šokėjai); prie teatro veikia baleto mokykla. Su Colón trupe dirbo baletmeisteriai iš užsienio: A. Bolmas (1925), B. Nižinska (1926–27, 1933, 1936, 1946), M. Fokinas (1931). 20 a. pradžioje Argentinoje gastroliavo S. Diagilevo trupė (1913 ir 1917), šokėjos I. Duncan (1915) ir A. Pavlova (1917 ir 1919). Statyta užsienio (I. Stravinskio Petruška 1925, M. Ravelio Dafnis ir Chlojė 1927, A. Ch. Adamo Žizel 1930, pagal W. A. Mozarto muziką Mozarto koncertas 1942, S. Prokofjevo Romeo ir Džuljeta 1951, pagal P. Nerudos libretą Odė bangai 1959) ir vietos kompozitorių (J. B. Masso Kometos 1932, C. Guastavino Vienąkart atsitiko 1942) baletai. Argentinos žymesni baletmeisteriai: J. Neglia (1929–71), S. Tambutti, A. Itelman, O. Araizas, J. Donn. Šokėjai: I. Borovska, A. Cervera, D. Machado, D. Petroni. Argentinoje veikia folkloro bei šiuolaikinio šokio trupės Danza Contemporánesa, Núcleo Danza.
Argentinos kultūra
Argentinos konstitucinė santvarka
Argentinos partijos ir profsąjungos
Argentinos ginkluotosios pajėgos