Argentnos gamtà
Argentinos gamtinis žemėlapis
Argentinos žemyninė dalis yra tarp 53° ir 73° vakarų ilgumos, 22° ir 55° pietų platumos. Teritorijos ilgis iš šiaurės į pietus 3700 km, didžiausias plotis 1570 kilometrų. Rytuose ir pietryčiuose Argentina prieina prie Atlanto.
Krantai
Kranto linijos ilgis 4990 kilometrų. Didžiausios įlankos (iš šiaurės į pietus): La Platos įlanka, El Rincóno įlanka, Šventojo Mato, Šventojo Jurgio, Bahía Grandės. Didžiausias pusiasalis – Valdéso pusiasalis. Magelano sąsiauris skiria Argentinos žemyninę dalį nuo Ugnies Žemės salos.
Reljefas
Didesniąją Argentinos dalį (54 %) užima lygumos (Argentinos šiaurėje ir rytuose). Vakarinė ir pietinė dalis kalnuota (apie 36 % Argentinos teritorijos iškilusi aukščiau kaip 1000 metrų). Šiaurės rytuose yra La Platos žemuma, susidedanti iš Gran Chaco, Τarpupio ir Pampos.
Tarp Gran Chaco, Pampos ir Andų kalnų yra Pampų Sierros ir Priešakinė Kordiljera – 2000–4000 m aukščio luistiniai kalnų masyvai plokščiomis viršūnėmis. Jiems būdingos specifinės reljefo formos – gilūs sausi tarpukalnių slėniai ir įdubos; yra pustomų smėlynų. Argentinos vakaruose apie 3300 km iš šiaurės į pietus ištįsusi alpinė kalnų sistema – Andai. Juose yra 10 viršūnių, aukštesnių kaip 6700 m, tarp jų – Aconcagua (6960 m; aukščiausia Pietų Amerikoje ir visame Vakarų pusrutulyje). Yra veikiančių ir užgesusių ugnikalnių. Argentinos šiaurės vakaruose Andai išplatėja ir apjuosia 3000–4000 m aukščio Punos plokščiakalnį. Argentinos pietinės dalies Andai vadinami Patagonijos Andais. Jie žemesni (2000–3000 m), labai suskaidyti tektoninių lūžių, erozinių upių ir ledynų slėnių; daug ledynų ir ledyninių ežerų. Į rytus nuo Patagonijos Andų yra Patagonijos plokščiakalnis, pakopomis žemėjantis iš vakarų į rytus nuo 2000 iki 100 metrų. Argentinai priklausanti Ugnies Žemės dalis šiaurėje žema, pietuose kalnuota.
Andų kraštovaizdis
Punos plokščiakalnis
Klimatas
Argentina įeina į tropinio, subtropinio ir vidutinių platumų klimato juostas. Argentinos klimatui turi įtakos Andų kalnai (jie sulaiko vakarų vėjus), Atlanto šiltoji Brazilijos srovė (teka iš šiaurės) ir šaltoji Falklando srovė (iš pietų), Antarkties ledynai.
Gran Chaco šiaurėje klimatas žemyninis tropinis, Punoje ir Anduose – aukštikalnių dykumų, Tarpupyje ir Rytų Pampoje – drėgnas subtropinis, Vakarų Pampoje, Pampų Sierrose ir Priešakinėje Kordiljeroje – žemyninis subtropinis, Patagonijoje – vidutinių platumų pusdykumių, Ugnies Žemėje – vidutinių platumų jūrinis. Sausio vidutinė temperatūra Argentinos šiaurėje 29 °C, Ugnies Žemėje 10 °C, liepos (atitinkamai) 17 ir 1 °C. Cristo Retendore (Patagonija) yra žemiausia Pietų Amerikoje vidutinė metinė oro temperatūra (–2 °C).
Daugiausia kritulių iškrinta Anduose (ties 39° šiaurės platumos apie 4000 mm per metus); Tarpupyje ir Rytų Pampoje daugiau kaip 1000 mm, Gran Chaco 400–1000 mm, Patagonijos Andų priekalniuose 400–500 mm, Punoje 100–300 mm per metus.
Pastovi sniego danga būna tik Anduose. Patagonijoje ir Pampose dažnai pučia šaltas pietų vėjas pamperas. Jis atneša šaltą orą iki pat Argentinos šiaurinių sienų. Gran Chaco pučiantys sausi šiauriniai vėjai atneša kaitrą. Magelano sąsiaurio rajone dažni uraganiniai vėjai.
Vidaus vandenys
Upių daugiausia Argentinos šiaurėje. Čia teka vandeningiausios laivybinės upės – Paraná, Urugvajus ir Paragvajus (Urugvajaus ir Paragvajaus upėmis eina Argentinos valstybinė siena).
ledyninės kilmės ežerėlis Fitz Roy kalno papėdėje
Susiliejusios Paraná ir Urugvajus sudaro La Platos įlanką (didžiausia estuarija pasaulyje; didžiausias plotis 225 kilometrai). Gran Chaco upės Pilcomayo, Bermejo, Salado maitinamos lietaus vandens, todėl vasarą jos vandeningos, o per žiemos sausrą labai nusenka. Andų kalnų upės ir Patagonijos upių aukštupiai turi daug hidroenergijos išteklių. Apie 50 % Argentinos teritorijos priklauso nenuotakioms sritims. Čia upės trumpos, jos dažnai baigiasi smėlynuose arba druskožemiuose. Patagonijoje ir Andų kalnų pietinėje dalyje daug ledyninės kilmės ežerų (didžiausi – Argentino ežeras, Viedmos ežeras, Buenos Airių ežeras, Colhué Huapí, Nahuel Huapí). Argentinos didžiausias ežeras Mar Chiquita (1853 km2) yra Pampose. Tarpupyje ir Pampose daug pelkių (Iberá pelkė Tarpupyje – 5000 km2).
Dirvožemiai
Gran Chaco šiaurėje yra raudonžemių, drėgnesnėse vietose – rausvų rudžemių, sausesnėse – tamsių rudžemių. Tarpupyje vyrauja feralitiniai dirvožemiai, Tarpupio pietuose ir drėgnojoje Pampoje – derlingi juodžemiai, sausojoje Pampoje – pilkieji rudžemiai. Patagonijoje (iš šiaurės į pietus) yra įdruskėjusių pilkžemių, rudžemių ir kaštoninių dirvožemių. Dėl reljefo ir klimato įvairovės Andų kalnuose dirvožemiai labai įvairūs (Argentinos šiaurės vakaruose yra didelių druskožemių plotų).
Augalija
Gran Chaco daugiausia auga sausi tropiniai retmiškiai; vakarinėje dalyje – akacijos, kaktusai, mimozos, rytinėje – savanos (jose yra palmių). Tarpupyje auga drėgnieji subtropiniai ir tropiniai retmiškiai (araukarijos, arbatiniai bugieniai) su vešlia žoline augalija, Pampų rytuose – drėgnosios stepės (ariamos), vakaruose – sausosios stepės ir pusdykumės (jose auga dygūs krūmai, kvebrachai, kaktusai). Patagonijos pusdykumėse auga ašuotės, žemi dygūs krūmai, Argentinos pietuose ir Ugnies Žemėje – subantarktiniai miškai ir krūmai, Andų šlaituose Argentinos šiaurėje – sumedėję kaktusai, puskrūmiai, Argentinos viduryje – spygliuočių ir plačialapių miškai, Patagonijos Anduose – mišrieji miškai. Miškai ir krūmai užima 21 % Argentinos teritorijos; labiausiai nukenčia nuo nelegalių kirtimų, gyvulininkystės, gaisrų.
kaktusų miškas Cardoneso nacionaliniame parke
Gyvūnija
Gyvūnija neotropinė. Maža didesnių žinduolių, daug graužikų, paukščių, roplių (gyvačių, driežų), voragyvių, vabzdžių. Daug stepių ir pusdykumių gyvūnų (yra ir endeminių rūšių). Žinduoliai: guanakai, pampiniai elniai, pumos, maikongai, tapyrai, pekariai, oposumai, šarvuočiai, skunkai, skruzdėdos, viskašos, maros, nutrijos, jūrų kiaulytės, tukotukai; paukščiai: nandu, ant žemės gyvenančios karakaros, pelamedėjos, tironai, urvinės pelėdos.
Aplinkos apsauga
Perito Moreno ledynas Ledynų nacionaliniame parke
Su aplinkos apsauga susijusius klausimus koordinuoja Argentinos nacionalinė saugomų teritorijų sistema (Sistema Nacional de Áreas Protegidas de la Argentina, SNAP). Argentinoje saugoma apie 8,5 % (235 366 km2) šalies sausumos ir 11,77 % jūros ploto. Yra 36 nacionaliniai parkai; Ledynų nacionalinis parkas (nuo 1981), Iguazú nacionalinis parkas (Iguaçu krioklys, Argentinoje yra tik jo dalis; nuo 1984), Valdéso pusiasalis (nuo 1999), Talampayos nacionalinis parkas (kartu su Ischigualasto gamtos parku; nuo 2000), Los Alerceso nacionalinis parkas (nuo 2017) – pasaulio paveldo vertybės. 23 gamtos rezervatai, 13 miškų draustinių, 13 gamtos paminklų ir kitų saugomų teritorijų. 15 biosferos rezervatų (UNESCO programa Žmogus ir biosfera). 23 Ramsaro konvencijos (Argentinoje įsigaliojo 1992) saugomos vietovės (plotas 56 876 km2).
2097
242
2271
Argentinos konstitucinė santvarka
Argentinos partijos ir profsąjungos
Argentinos ginkluotosios pajėgos