Argentinos kinas
Argentnos knas. 1908 italų režisierius M. Gallo sukūrė pirmąjį vaidybinį filmą Dorego sušaudymas (El fusilamiento de Dorrego). Nebyliojo kino periodu daugiausia statyta filmų apie gaučus (Gaučo garbė / Nobleza gaucha 1915, režisieriai E. M. de la Pera, E. Gunche, H. Cairo). Režisierius J. A. Ferreyra (1889–1943) vaidybiniu filmu Mirties tango (El tango de la muerte 1917) pradėjo vadinamųjų tango filmų seriją; ją tęsė režisieriai L. M. Barthas, M. Romero (1891–1954), L. Saslavsky (1906–95). Nuo 4 dešimtmečio iki 6 dešimtmečio vidurio vyravo muzikinės komedijos, melodramos, detektyvai. Režisierius M. Soffici (1900–77) sukūrė socialinės tematikos filmų (Šiaurės vėjas / Viento norte 1937; 111 kilometras 1938), režisierius L. Demare (1910–81) – vieną garsiausių 5 dešimtmečio Argentinos filmų Gaučų karas (La guerra gaucha 1942). Argentinos kino atsinaujinimą lėmė režisieriaus F. Birri veikla: 1954 Santa Fé jis įkūrė Nacionalinio kino institutą, 1956 – pirmąją Lotynų Amerikoje Dokumentinio kino mokyklą. Šio laikotarpio Argentinos kino raidai įtakos turėjo brazilų Cinema novo (Naujojo kino), pranc. Naujosios bangos, italų neorealizmo estetika, suformavusi naująjį argentiniečių kiną. Žymesni režisieriai: F. Ayala (1920–97; Kandidatas 1959), M. Antínas (g. 1926; Nelyginis skaičius / La cifra impar 1961), F. Birri (g. 1925; Potvynio aukos / Los inundados 1962), H. del Carrilis (Baltos žemės / Las tierras blancas 1959), L. Favio (1938–2012; Vienišo berniuko kronika / Crónica de un niño solo 1965), D. J. Kohonas (Nakties belaisviai / Prisioneros de una noche 1960), R. Kuhnas (1934–87; Paukštelis Gomesas / Pajarito Gómez 1965), L. Torre Nilssonas (Angelo namai / La casa del ángel 1956). Vadinamojo kovojančio kino režisierių grupės (O. Getino, 1935–2012; R. Gleyzeras, g. 1941; F. E. Solanasas, g. 1936; G. Vallejo, g. 1942) manifestu tapo vaidybinis filmas Laužų valanda (La hora de los hornos 1968, režisieriai F. E. Solanasas, O. Getino), išreiškęs požiūrį į kino meną kaip į realybės atspindį. 1976 susiklosčius nepalankioms kūrybai politinėms sąlygoms dalis režisierių (L. Murúa, 192–95; F. E. Solanasas) iš šalies emigravo. 8–10 dešimtmetyje debiutavo ir kūrė režisieriai H. Olivera (g. 1931; Sukilusi Patagonija / La Patagonia rebelde 1973), R. Wulicheras (Kebračas / Quebracho 1974), M. L. Bemberg (g. 1923; Kamila 1983; Aš, blogiausia iš visų / Yo, la peor de todas 1990), L. Puenzo (g. 1946; Oficiali istorija / La historia oficial 1985), E. Mignona (1940–2006; Rudens saulė / Sol de otoño 1996), A. Agresti (g. 1961; Nusinešantis vėjas / El viento se llevó lo que 1998). Žymesni aktoriai: A. Alcónas (1930–2014), N. Aleandro (g. 1941), L. Sandrini (1905–80), P. Soriano, L. Torres (1930–2002). Nuo 1970 Mar del Platoje nereguliariai vyksta tarptautiniai kino festivaliai.
L: R. V. Rostockaja Iz istorii kinematografii Argentiny / Kul′tura Argentiny Moskva 1977; M. Chanan Twenty-five Years of the New Latin American Cinema London 1983.
Argentinos kultūra
Argentinos konstitucinė santvarka
Argentinos partijos ir profsąjungos
Argentinos ginkluotosios pajėgos