Argentnos lietùviai
Lietuviai Argentinoje iki I pasaulinio karo
Pirmieji lietuviai į Argentiną atvyko 19 amžiuje (Petras Dautantas, dalyvavęs kovose dėl Argentinos nepriklausomybės, inžinierius R. A. Chodasevičius). 1899–1900 čia apsigyveno apie 50 šeimų. Dauguma lietuvių dirbo gyvulių skerdyklose, žemės ūkio fermų samdiniais.
20 a. pradžioje ėmė kurtis lietuviškos organizacijos. 1909 Buenos Airėse (Buenos Airių lietuviai) įkurta lietuvių darbininkų sąjunga Lygybė (Igualdad); nuo 1911 savišalpos draugija Diegas, 1914 perorganizuota į socialistų Literatūros kuopą.
Susivienijimo lietuvių Argentinoje choras Daina
1909–12 Rosario veikė lietuviškas knygynėlis Krivių Krivaitis, 1912 vietoj jo – savišalpos draugija Aušros žvaigždė, kuri rėmė spaudą, išlaikė biblioteką. 1909 Berisso įkurta savišalpos draugija Vargdienis (nuo 1944 Lietuvių savišalpos ir kultūros draugija Nemunas; 2018 pirmininkas Juanas Ignacio Fourment Kalvelis). 1914 Buenos Airėse įkurtas Susivienijimas lietuvių Argentinoje (2018 pirmininkas Jurgis Brazaitis), Berisso – Lietuvių socialistų sąjunga (1920 perorganizuota į Lietuvių komunistų sąjungą), 1916 – Draugija šelpimui lietuvių, nukentėjusių nuo karės ir Amerikos lietuvių darbininkų literatūros draugijos Buenos Airių kuopa. Prieš I pasaulinį karą Argentinoje gyveno apie 5000 lietuvių.
Veikla ir organizacijos tarpukariu
1924–31 kilo nauja imigracijos banga, 1933 Argentinoje jau gyveno apie 35 000 lietuvių. Lietuviai telkėsi miestuose, dauguma apsigyveno Buenos Airių provincijoje, kiti – Berisso, Córdoboje, Santa Fé ir kitur. 1924 Buenos Airėse įsikūrė Lietuvių darbininkų apšvietos draugija Argentinoje (nuo 1926 Lietuvių darbininkų apšvietos draugija Pietų Amerikoje), 1926 – Argentinos lietuvių darbininkų spaudos bendrovė Rytojus (nuo 1927 leido savaitraštį Rytojus), Córdoboje – lietuvių draugija Neptūnas. 1926 Lietuvos vyriausybės pastangomis lietuviams emigrantams remti įkurta savišalpos ir kultūros draugija Lietuva, Tautininkų sąjunga, Argentinos lietuvių jaunimo draugija, Lietuvių centras (Argentinos lietuvių centras; 2018 pirmininkas José Pulikas). 1928 Buenos Airėse įkurta Lietuvių darbininkų savišalpos kultūrinė draugija. Po 1930 perversmo lietuviškos socialistų ir komunistų organizacijos uždarytos, suimta daug jų narių. 1931 įkurta lietuvių katalikų savišalpos ir kultūros draugija Mindaugas (2018 pirmininkė Miriam Griszka) ir lietuvių katalikių moterų draugija Birutė. 1931–49 sostinėje veikė Lietuvių liaudies teatras. 1934 Rosario įkurta lietuvių darbininkų ekonominė draugija Lietuva, 1933 Santa Fé – Lietuvių darbininkų literatūros rėmėjų ir platintojų ratelis ir 1936 – lietuvių draugija Vienybė. 1936 Buenos Airėse įkurta kooperatinė spaudos bendrovė Talka, leidusi lietuviškus leidinius, steigusi bibliotekas, rengusi vakarus.
Lietuvių veikla Argentinoje 20 a. antroje pusėje
1940 SSRS okupavus Lietuvą įkurtas Lietuvai išlaisvinti centras Argentinoje, kurį sudarė remiantys nepriklausomybę veikėjai ir draugijų atstovai. Jis rengė tautinių švenčių minėjimus, siuntė memorandumus Argentinos ir kitų Pietų Amerikos šalių vyriausybėms, padėjo lietuviams atvykti iš Europos ir įsikurti Argentinoje (1947 įsteigė Lietuvių emigrantinį komitetą). 1941–42 lietuviai vienuoliai marijonai Avellanedoje pastatydino Aušros vartų bažnyčią ir įsteigė parapiją, pradėjo leisti dvisavaitinį laikraštį Laikas (nuo 1948). 1946–51 kilo nauja lietuvių imigracijos banga (daugiausia iš Vokietijos). Jie (apie 750 žmonių) apsigyveno daugiausia Buenos Airių apylinkėse – Avellanedoje, Lanúse, Adrogué. Atvykusieji atgaivino lietuvių visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. 1947 per Libertad, 1948–72 Mitre radijo stotis buvo transliuojamas lietuviškas pusvalandis Lietuvos aidai. 1950 įsikūrė Argentinos lietuvių bendruomenė, Rosario lietuvių bendruomenė. 1954 Rosario įkurta Šv. Kazimiero parapija (antroji lietuviška Argentinoje). 1955 Avellanedoje įkurtas Tautinis lietuvių muziejus. 20 a. 6–7 dešimtmetyje į SSRS okupuotą Lietuvą iš Argentinos grįžo (reemigravo) keli šimtai kairiųjų, daugiausia komunistinių, pažiūrų lietuvių. Dalis jų nusivylę to meto gyvenimu Lietuvoje bandė vėl vykti į Argentiną, bet sovietų okupacinė valdžia neleido.
Argentinos lietuviai dėkoja šalies vyriausybei už Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą (1991). Iš kairės: Argentinos prezidentas Carlosas Saúlis Menemas, Argentinos lietuvių centro pirmininkas Julius Mičiūdas, Argentinos užsienio reikalų ministras Guido Di Tella
Nuo 1956 visų lietuviškų organizacijų veiklą koordinuoja Argentinos lietuvių organizacijų ir spaudos taryba (pirmininkas 2019 Juanas Ignacio Fourment Kalvelis). 1964 Adrogué įsikūrė Lietuvių senelių židinys. 1976 įkurta Argentinos lietuvių jaunimo sąjunga (2018 pirmininkas Juanas Pablo Luna Pupelis), 1991 – Lietuvos informacinis biuras Argentinoje, 1998 Rosario – kunigo Juozo Margio draugija. Argentinoje vyksta Pietų Amerikos lietuvių ir Pietų Amerikos lietuvių jaunimo kongresai.
1961 Argentinoje (daugiausia Buenos Airėse) gyveno apie 45 000, 1998 – apie 40 000 lietuvių ir lietuvių kilmės argentiniečių, 2010 (surašymo duomenimis) – 371 lietuvis.
Knygų leidyba, periodinė spauda
Pirmąją lietuvių spaustuvę apie 1913 įsigijo Juozas Pauga (išspausdino lietuvių dainų ir paties parengtą Lietuvos istoriją Historia antiqua de los Lithuanos 1916). Pirmosios lietuviškos knygos: P. Sikerio Ispanų kalbos vadovėlis (1929), Juozo Barystos Lietuvių–ispanų žodynas (1933), T. Daukanto (Dalyvos) Kelio į Vilnių beieškant (1934), Antano Vilučio Iš buities grabo (1935, eilėraščių rinkinys). Knygas leidžia laikraštis Laikas(spaustuvė nuo 1952), Argentinos lietuvių balsas (spaustuvė nuo 1953), lietuvių organizacijos; išleista J. Manto Lietuva bolševikų okupacijoj (1948), Lietuviai Argentinoje (1963 21968), Andriaus Jakubausko Susivienijimas lietuvių Argentinoje (1964). Argentinos leidyklose ispanų kalba išleista: A. Vaičiulaičio lietuvių literatūros istorija (1943), Juozo Mačernio kūryba (1954, 1961), Algirdo Gustaičio Lietuvos kovos dėl laisvės (1968), V. Brizgio Katalikų bažnyčia Lietuvoje (1975), N. Sadūnaitės atsiminimai (1985). Svarbesni lietuvių periodiniai leidiniai pateikti lentelėje.
688
3132
1
Argentinos konstitucinė santvarka
Argentinos partijos ir profsąjungos
Argentinos ginkluotosios pajėgos