Argentnos literatūrà.
Kolonijinis laikotarpis
Kolonijiniu laikotarpiu Argentinos literatūra plėtojosi lėčiau negu kitų Lotynų Amerikos šalių. Iš pradžių buvo sekama ispanų literatūra. Pirmasis kūrinys – dvasininko Luiso de Mirandos de Villafaños, konkistadoro P. de Mendozos ekspedicijos dalyvio, 16 a. pradžioje sukurtas romansas apie ekspedicijos vargus. 1602 dvasininkas Martínas del Barco Centenera (1535–1605) sukūrė epinę poemą Argentina apie La Platos užkariavimą. Luisas José de Tejeda y Guzmánas (1604–80) parašė romansų, sonetų, Manuelis José de Lavardénas (1754–apie 1809) – pasakėčių ir Odę Paranai (1801).
19 amžius: nepriklausomybės literatūra
Po pergalės prieš anglus, 1806–07 norėjusius užgrobti Argentiną, susiformavo pirmoji Argentinos poetų karta: Vicenteʼas Lópezas y Planesas (1785–1856), sukūręs poemą Argentinos triumfas (Triunfo argentino 1808) ir Argentinos himną, Pantaleónas Rivarola (1754–1821), Juanas Cruzas Varela (1794–1839). Poetai Juanas Ramónas Rojasas (1784–1824), Estebanas de Luca (1786–1824) lyrinėse herojinėse poemose kėlė patriotines idėjas. Nepriklausomos valstybės kūrimosi laikotarpiu iškilo rašytojų romantikų grupė: Argentinos romantinės literatūros pradininkas E. Echeverría, J. M. Gutiérrezas, D. F. Sarmiento, B. Mitre. 19 a. 7 dešimtmetyje pradėjo formuotis poromantinė rašytojų karta: poetai Carlosas Guido y Spano (1827–1918), Olegario Víctoras Andrade (1841–82), Rafaelis Obligado (1851–1920).
Gaučų literatūra
Savitas Argentinos literatūros reiškinys – gaučų literatūra. Laisvą gaučų (gyvulių augintojų) gyvenimą, buitį ir papročius apdainavo poetai Bartolomé Hidalgo (1788–1823), Hilario Ascasubi (1807–75), Estanislao del Campo (1834–80). Žymiausias gaučų literatūros kūrėjas yra J. Hernándezas, parašęs realistinę poemą Martinas Fjeras (1872), kuri laikoma Argentinos nacionaliniu epu.
Kostumbrizmas
19 a. antroje pusėje susiformavo realistinės prozos kryptis kostumbrizmas. Šios krypties rašytojų V. F. Lópezo, Eduardo Wilde’s (1844–1913), Lucio Vicenteʼs Lópezo (1848–94) romanuose tikroviškai vaizduojama paprastų žmonių buitis ir papročiai.
Modernizmas
19 a. pabaigoje Argentinos literatūroje žymu posūkis į modernizmą. Modernistinių srovių poezijoje pradininkai – Leopoldas Díazas (1862–1947), Ricardo Jaimesas Freyre (1868–1933) ir iškiliausias šio laikotarpio kūrėjas L. Lugonesas Argüello. Kiti žymesni poetai – Mario Bravo (1882–1944, socialinės tematikos eilėraščiai), Baldomero Fernándezas Moreno (1886–1950), Enrique Banchsas (1888–1968), Arturo Capdevila (1889–1967, intymioji lyrika), Alfonsina Storni (1892–1938). Po I pasaulinio karo Argentinos rašytojų kūryboje, veikiamoje Vakarų Europos naujosios literatūros idėjų ir srovių, sustiprėjo avangardizmo tendencijos. J. L. Borgeso, Oliverio Girondo (1891–1967), L. Marechalio poezijoje ryšku ultraizmo ir dadaizmo įtaka. Iškilo dvi rašytojų avangardistų grupės – Floridos ir Boedo (pavadintos pagal aristokratų ir darbininkų gyvenamąsias vietas). Floridos grupei, be minėtų poetų avangardistų, priklausė Eduardo Gonzálezas Lanuza (1900–84), Raúlas Gonzálezas Tuñónas (1905–74), kūrę intelektualią elitinę literatūrą. Boedo grupės prozininkai Álvaro Yunque (1890–1982), Roberto Arltas (1900–42), Leónidas Barletta (1902–75), E. Mallea daugiausia kėlė socialines problemas. Argentinos nacionalinio gyvenimo savitumą ryškiausiai atskleidė B. Lynchas, R. Güiraldesas, Roberto Jorge Payró (1867–1928), H. Quiroga.
20 amžiaus 2 pusė–21 a. pradžia
20 a. vidurio prozininkų J. L. Borgeso, Vicente Barbieri (1903–56), Silvinos Ocampo (1906–93), Manuelio Mujicos Láinezo (1910–1984), E. Sábato, A. Bioy Casareso, J. Cortázaro kūryba modernaus stiliaus, filosofiška. Kiti žymūs šiuolaikiniai rašytojai: Marco Denevi (1922–98), Haroldo Conti (1925–77), Danielis Moyano (1930–92), Pedro Orgambide (1929–2003), Davidas Viñasas (1927–2011), Manuelis Puigas (1932–90). Žymiausi dramaturgai: José Leónas Pagano (1875–1964), Vicente Martínezas Cuitiño (1887–1964), Aurelio Ferretti (1907–63), Agustínas Cuzzani (1924–1987). Literatūros kritikai: Enrique Andersonas Imbertas (1910–2000), Césaris Fernándezas Moreno (1919–1985), Noé Jitrikas (1928–2022).
Vertimai į lietuvių kalbą
Lietuvių kalba išleista R. Güiraldeso, J. Cortázaro, A. Varelos, Agustinos Bazterrica (g. 1974), Samantos Schweblin (g. 1978) romanų, J. L. Borgeso novelių, periodikoje ir rinktinėje Lotynų Amerikos novelės (1982) išspausdinta Argentinos rašytojų kūrinių.
gaučų literatūra; argentiniečių literatūra; Argentinos kultūra
2440
Argentinos konstitucinė santvarka
Argentinos partijos ir profsąjungos
Argentinos ginkluotosios pajėgos