Argentnos mùzika.
Liaudies muzika
Iki ispanų kolonizacijos (16 a.) Argentinos indėnų gentys turėjo savitą muzikinę kultūrą (jos tradicijas išlaikė pietvakariuose gyvenantys indėnai araukanai). Nuo 16 a. muzika buvo veikiama daugiausia ispanų muzikinės kultūros tradicijų. Kolonizacijos sąlygomis susiklosčiusiai Argentinos liaudies muzikai būdinga ispanų intonacijos bei ritmai, tačiau esama ir archajiškų pentatonikos ar net tritonikos elementų. Argentiniečių dainos daugiausia vienbalsės, būdinga 3/4, 6/8, kartais kintamas metras, sinkopės, kontrastingi tempai. Dainas dainuoja profesionalūs liaudies dainininkai ir poetai pajadorai pritariant gitarai arba nedideliam liaudies instrumentų ansambliui. Pasitaiko dvibalsių dainų, dainuojamų lygiagrečiomis tercijomis. Toks dainavimas vadinamas duetu (net jei dainuoja dvibalsis choras). Paplitęs antifoninis (paeiliui dainuoja solistas ir duetas) ir kontrapunktinis (dainuoja 2 solistai) dainavimas. Dainuojama ypač emocingai, spalvingai, tekstuose gausu poetinių įvaizdžių, palyginimų, hiperbolių. Populiarūs dainų žanrai – tristė, jaravi, milonga, vidala. Kartais dainuojama ir šokant. Instrumentai daugiausia europietiški – šešiastygė gitara ir jos atmainos (tiplė, rekinta, čaraga), arfa, smuikas.
Profesionaliosios muzikos raida
miuziklo Gražuolė ir pabaisa (kompozitoriai H. Ashmanas, A. Menkenas, T. Riceʼas) scena (teatras Colón Buenos Airėse)
Profesionalioji muzika klostėsi nuo 16 a., veikiama daugiausia ispanų religinės muzikos. Misionieriai L. Bergeras (1588–1639), A. Seppas (1655–1733) vietos gyventojus mokė skambinti gitara ir liutnia, F. P. Comentalis (1595–1665) įsteigė pirmąją muzikos mokyklą. 17 a. muzikos mokyklos veikė jėzuitų vienuolynuose. 18 a. Argentinoje dirbo italų kompozitorius D. Zipoli (1688–1726). 18 a. pabaigoje dideliuose miestuose pradėjo gastroliuoti italų operos trupės. 19 a. pradžioje Buenos Airėse buvo statomos W. A. Mozarto, J. Haydno operos, ispanų sarsuelos, pradėjo klostytis nacionaliniai muzikos žanrai – dainų siuita, muzikinė komedija. 1821 italas J. A. Picasarri Buenos Airėse įsteigė filharmonijos draugiją, 1822 pianistas ir kompozitorius J. P. Esnaola (1808–78) – muzikos akademiją, kompozitorius I. Gutiérrezas (1840–1906) 1880 – konservatoriją.
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje ypač suintensyvėjo operos raida. Nacionalinės operos pradininku laikomas F. A. Hargreavesas (1849–1900), sukūręs operas Balta katė (La Gatta Bianca 1877), Bolonijos studentai (Los Estudiantes de Bologna 1897). Operas kūrė H. Bembergas (1861–1931), E. G. Mansilla (1866–1930; studijavo pas N. Rimskį-Korsakovą), C. Gaito (1878–1945), J. B. Massa. 20 a. sukurta reikšmingų simfoninės, kamerinės, vokalinės muzikos kūrinių. Kompozitorius A. Williamsas (1862–1952) sukūrė 136 kompozicijas, tarp jų – 9 simfonijas, keletą simfoninių poemų, orkestrinių siuitų. 1929 kompozitorius ir muzikos teoretikas J. C. Pazas (1901–72) įkūrė Renovacijos grupę, 1937 – Naujosios muzikos grupę, propagavusias dodekafoninę ir serijinę muziką. Savita šiuolaikine muzikos kalba pasižymėjo kompozitorius A. Ginastera, R. García Morillo (g. 1911), R. Casamaño (g. 1923). Kiti žymūs Argentinos kompozitoriai: A. Berutti (1869–1938), J. Aguirre (1868–1924), M. G. Carrillo, G. Gilardi (1889–1963), F. M. Ugarte, A. Palma (1891–1951), E. M. Casella (1891–1948), J. M. Castro (1892–1964), J. J. Castro (1895–1968), L. Gianneo (1897–1968), J. Batista (1901–60), C. Suffernas (g. 1905), W. Castro (g. 1909), C. Guastavino (g. 1912–2000), G. Graetzeras (g. 1914), A. Tauriello (g. 1928), M. R. Kagelis, M. Davidowsky (g. 1934), J. Akoschky (g. 1937).
Muzikinės institucijos
Operos teatro Colón Buenos Airėse salė (1889–1908, architektas F. Tamburini)
Buenos Airėse veikia operos teatras Colón (didžiausias Pietų Amerikoje, įkurtas 1908), Kamerinės operos teatras, Nacionalinis komedijos teatras, 5 dešimtmečio pradžioje operos teatras įsteigtas La Platoje. Koncertus rengia teatro Colón (nuo 1925), Nacionalinio radijo (įsteigtas 1950) simfoniniai orkestrai. Profesionalūs muzikai Buenos Airėse rengiami C. Lópezo Buchardo nacionalinėje konservatorijoje (įsteigta 1924), M. de Fallos municipalinėje konservatorijoje, Meno akademijoje (įsteigta 1936), Córdobos, La Platos konservatorijose, Mendozos aukštojoje muzikos mokykloje. Muzika tiriama Nacionalinio T. di Tellos universiteto Lotynų Amerikos muzikos tyrimų centre (įsteigtas 1965), Katalikų universiteto Religinės muzikos institute ir Muzikologijos institute, Muzikos kolegijoje.
Buenos Airėse veikia muzikos draugijos – R. Wagnerio asociacija (įsteigta 1922), Muzikos draugai (įsteigta 1946), Argentinos Mozarteumas (įsteigta 1950), Kamerinių koncertų asociacija (įsteigta 1952), Muzikinio jaunimo draugijos Argentinos sekcija, Argentinos autorių ir kompozitorių draugija (įsteigta 1915 kaip Nacionalinė kompozitorių draugija), Argentinos muzikinio auklėjimo draugija, Naujosios muzikos grupė, Jaunieji Argentinos kompozitoriai. Leidžiami žurnalai Mundo Musical (nuo 1938), Buenos Aires Musical (nuo 1957).
L: A. T. Luper The Music of Argentina London 1953.
1915
Argentinos kultūra
Argentinos konstitucinė santvarka
Argentinos partijos ir profsąjungos
Argentinos ginkluotosios pajėgos