Argentnos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Argentina – ekonomiškai viena stipriausių Lotynų Amerikos valstybių.
1960–1995 Argentinos ūkis buvo plėtojamas netolygiai. 1999 Argentina užėmė trečiąją vietą Lotynų Amerikoje (po Brazilijos ir Meksikos) pagal BVP vertę (pasaulyje – 14 vietą), pirmąją vietą Pietų Amerikoje pagal BVP dalį vienam gyventojui. 1999 BVP sudarė 298 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių, BVP dalis vienam gyventojui – 8200 JAV dolerių.
2021, Pasaulio banko duomenimis, Argentinos BVP sudarė 491,493 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1082,341 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 10 729 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 23 627 JAV doleriai). Infliacija 113 % (2023 07).
https://s.vle.lt/diagramos/367.html
Pramonė
Apdirbamajai pramonei tenka 92 % pramonės produkcijos vertės, gavybos (kasybos) pramonei – 8 %. Paskutiniaisiais dešimtmečiais sumažėjo tradicinių pramonės šakų (maisto, tekstilės, odos ir avalynės), išaugo metalurgijos, naftos chemijos, transporto priemonių, elektrotechnikos pramonės svarba.
Naftos išteklių yra apie 370 mln. tonų, gamtinių dujų – 650 mlrd. kubinių metrų. Didžiausi naftos telkiniai yra Patagonijoje – Comodoro Rivadavijoje (Chubuto provincija) ir Neuquéno apylinkėse. Kiti svarbūs telkiniai yra Mendozos, Saltos, Jujuy, Santa Cruzo provincijose, Ugnies Žemėje. Didžiausi gamtinių dujų telkiniai yra Neuquéno, Comodoro Rivadavijos, Mendozos apylinkėse ir Ugnies Žemėje. 1998 gauta 44,9 mln. tonų naftos, 29,8 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.
Atucha I ir Atucha II branduolinės elektrinės
Argentina užima trečiąją vietą pasaulyje (po Turkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų) pagal boratų gavybą. Kasama geležies, mangano, ličio, berilio, stroncio rūdos, sidabras, auksas, gipsas, kaolinas, valgomoji druska, talkas, perlitas, diatomitas, bentonitas, kvarcinis smėlis, molis, gaunama granitas, marmuras. Hidroelektrinės pagamina apie 40 % elektros energijos, šiluminės elektrinės – 50 %, atominės elektrinės – 10 % (1998). Didžiausios veikiančios hidroelektrinės (galia, mln. kilovatų): Yacireta (2,7; eksploatuojama kartu su Paragvajumi), Salto Grande (1,9), El Chocónas (1,6). Argentina pirmoji Lotynų Amerikoje pradėjo plėtoti branduolinę energetiką. Veikia 3 atominės elektrinės: Atucha I ir Atucha II (netoli Buenos Airių), Embalce (netoli Córdobos).
Svarbiausia apdirbamosios pramonės šaka – maisto (daugiausia mėsos) pramonė. Kasmet pagaminama 3–4 mln. tonų mėsos, iš jos apie 70 % jautienos, 20 % – paukštienos, be to, pagaminama kiaulienos, avienos, arklienos. Didžiausi mėsos kombinatai yra Buenos Airėse, La Platoje, Rosario, Santa Fé. Argentina užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje pagal jautienos gamybą ir eksportą (daugiausia eksportuojama šaldyta mėsa).
Bioprodukcinis ūkis
Argentina – tradicinis prekinio žemės ūkio kraštas. Žemės ūkio naudmenos užima 169 mln. hektarų (trečioji vieta Amerikoje, po Jungtinių Amerikos Valstijų ir Brazilijos), iš jų 80 % sudaro pievos ir ganyklos, 15 % – dirbamoji žemė. Ūkių vidutinis dydis apie 270 hektarų. 75 % žemės ūkio naudmenų tenka latifundijoms, didesnėms kaip 1000 hektarų (latifundijų vidutinis dydis 13 000 hektarų). Mažesniems kaip 50 hektarų ūkiams tenka tik 2 % žemės ūkio naudmenų. Daug mažažemių ir bežemių, praktikuojama žemės nuoma. Pagrindinis Argentinos (ir vienas didžiausių pasaulyje) žemės ūkio rajonas – Pampos. Joms tenka 70 % Argentinos žemės ūkio produkcijos. Pampose išauginama 95 % Argentinos aliejinių augalų, 90 % javų, 80 % galvijų.
kukurūzų laukas Argentinoje
Pagal galvijų skaičių vienam gyventojui (1999 – 1,5) Argentina užima penktąją vietą pasaulyje (po Urugvajaus, Naujosios Zelandijos, Paragvajaus ir Airijos). Iš 50–55 mln. galvijų kasmet paskerdžiama 12–14 mln. Daugiausia mėsinių galvijų veisiama Buenos Airių, Entre Ríoso ir Santa Fé provincijose, pieninių galvijų – Buenos Airių provincijoje. Mažėja avininkystės reikšmė. Daugiausia avių veisiama Patagonijoje ir Pampų pietuose. Kasmet paskerdžiama 3–5 mln. avių. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 1 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 2 lentelėje.
saulėgrąžų laukas Argentinoje
Svarbiausi javų pasėliai: kviečiai, kukurūzai, sorgai, ryžiai. Daugiausia auginama kviečių (ypač Pampų juodžemiuose), jie užima 20 % dirbamosios žemės. Kai kuriais metais kviečių derlius labai kenčia nuo sausrų. Argentina – viena didžiausių pasaulyje kviečių eksportuotojų (1998 eksportuota 11 mln. tonų; penktoji vieta pasaulyje po Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Prancūzijos ir Australijos). Kukurūzų daugiausia auginama Pampose, jie vartojami maistui ir pašarams. Sorgai daugiausia auginami pašarams. Argentina užima antrąją vietą pasaulyje (po Jungtinių Amerikos Valstijų) pagal pašarinių javų (daugiausia kukurūzų ir sorgų) eksportą. Drėgnose Tarpupio žemėse auginami ryžiai. Argentina užima pirmąją vietą pasaulyje pagal saulėgrąžų derlių ir saulėgrąžų aliejaus gamybą (25 % pasaulio produkcijos, 1999), saulėgrąžų aliejaus eksportą (65 % pasaulio eksporto, 1999). Daug auginama sojų (1999 pagal sojų aliejaus eksportą Argentina užėmė pirmąją vietą pasaulyje), arachių. Nuo seno Argentinos šiaurėje auginami vilnamedžiai, Pampose – linai.
Tradicinės prekinės šakos – sodininkystė, vynuogininkystė ir daržininkystė. Subtropiniai vaismedžiai auginami Tarpupyje ir Argentinos vakaruose, vidutinių platumų vaismedžiai – Pampų pietuose ir Patagonijos šiaurėje. Daugiausia išauginama obuolių, kriaušių, apelsinų, citrinų, mandarinų, greipfrutų, persikų. Argentina užima pirmąją vietą pasaulyje pagal kriaušių eksportą (apie 15 % pasaulio eksporto). Vynmedžiai auginami Andų priekalniuose (Mendozos ir San Juano provincijose). Daržovių daugiausia išauginama Buenos Airių apylinkėse. Pomidorų didžiausias derlius gaunamas Mendozos ir Río Negro provincijose. Tarpupyje auginama arbatiniai bugieniai (iš jų gaminama paragvajinė arbata, arba matė), šiaurės vakaruose – cukranendrės, priekalniuose – tabakas.
2
3
Nuo 1991 jūros išskirtinės ekonominės zonos plotis – 200 jūrmylių. 1998 sugauta 1,13 mln. tonų žuvų.
Lapuočių medžių medienos daugiausia paruošiama Gran Chaco, spygliuočių (ypač araukarijų) – Tarpupyje. Didžiausi popieriaus ir celiuliozės fabrikai yra Puerto Pirai, Puerto Esperanzoje, Záratėje. Gran Chaco nuo 19 a. iš kvebrachų gaminamas rauginių medžiagų ekstraktas (apie 60 % pasaulio produkcijos).
Turizmas
1998 Argentiną aplankė 4,86 mln. užsienio turistų (83 % iš Amerikos valstybių, apie 12 % – iš Europos, apie 5 % – iš kitų šalių), pajamos iš turizmo sudarė 5,36 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.
Transportas ir ryšiai
Apie 60 % vidaus krovinių apyvartos tenka automobilių transportui. 1999 buvo apie 220 000 kilometrų automobilių kelių, iš jų apie 30 % su kieta danga. Per Argentiną eina 4835 kilometrai Panamerikos plento. Argentiną su Čile jungia keliai, einantys Andų kalnų perėjomis; svarbiausios perėjos – La Cumbre (3832 metrų aukštyje; ja eina kelias iš Mendozos į Valparaíso) ir Socompa (3858 metrų aukštyje; kelias iš Saltos į Antofagastą). Geležinkelių yra apie 38 000 kilometrų, iš jų veikiančių apie 33 000 kilometrų. Oro transporto didžiausia bendrovė Aerolineas Argentinas (privatizuota 1990); yra dar 8 bendrovės. 10 tarptautinių oro uostų (didžiausi – Buenos Airių Ezeiza ir Aeroparque). 1998 buvo įregistruota 501 jūrų laivas; prekybos laivyno tonažas 498 700 bruto tonų. Didžiausi jūrų uostai: Buenos Airės, Bahía Blanca. 1999 buvo apie 10 000 kilometrų dujotiekių, apie 7000 kilometrų naftotiekių ir naftos produktų vamzdynų.
laivai Tigrės uoste
Ryšių paslaugų didžiausios bendrovės: Telefonica de Argentina ir Telecom.
Bankai
Argentinos nacionalinis bankas (Buenos Airės)
21 a. pradžioje veikė 90 bankų: 15 valstybinių (centrinis – Argentinos Respublikos centrinis bankas, Banco Central de la República Argentina, įkurtas 1935, būstinė Buenos Airėse) ir 75 privatūs (iš jų – 40 užsienio). Didžiausias – Argentinos nacionalinis bankas (Banco de la Nación Argentina, įsteigtas 1891, būstinė Buenos Airėse). Argentinos piniginis vienetas – Argentinos pesas, lygus 100 sentavų.
Užsienio prekyba
Argentinos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 1999)
1999 eksportuota prekių už 23,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 25,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama maisto produktai (saulėgrąžų ir sojų aliejus, kviečiai ir kukurūzai, mėsos produktai, vaisiai ir daržovės, žuvys ir kitos jūrų gėrybės, sojų pupelės), medvilnė, mašinos ir transporto priemonės, nafta ir jos produktai.
2022 Argentina daugiausia eksportavo į Braziliją, JAV, Kiniją, Čilę (daugiausia aliejų spaudimo atliekų, kukurūzų, kviečių, sojos aliejaus, transporto priemonių), daugiausia importavo iš Brazilijos, Kinijos, JAV, Vokietijos (daugiausia transporto priemonių ir jų dalių, naftos, dujų, chemijos ir plastikų pramonės produkcijos).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva į Argentiną 1999 eksportavo prekių už 0,6 mln. litų, importavo iš Argentinos už 66,8 mln. litų.
2020 prekybos apyvarta tarp Argentinos ir Lietuvos sudarė 36,6 mln. eurų. Lietuva į Argentiną eksportavo prekių už 4 mln. eurų (daugiausia vatą, verpalus, virves, mineralinį kurą, optikos, matavimo, tiksliuosius medicinos prietaisus), importavo iš Argentinos už 32,6 mln. eurų (daugiausia išspaudas ir kitas kietas sojos pupelių aliejaus ekstrahavimo liekanas, neperdirbtą tabaką ir jo liekanas). Argentinos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2020 sudarė 0,09 mln. eurų.
2022 Lietuvos ir Argentinos prekybos apyvarta sudarė 46,96 mln. eurų. Lietuva į Argentiną eksportavo prekių už 11,79 mln. eurų (daugiausia trąšų ir mineralinio kuro), importavo prekių už 35,17 mln. eurų (daugiausia maisto pramonės liekanų, pašarų gyvūnams, tabako, riebalų ir aliejaus). Argentinos tiesioginės investicijos Lietuvoje sudarė 0,24 mln. eurų, Lietuva Argentinoje investavo į informacijos ir ryšių sektorių, kitą aptarnavimo veiklą (incesticijų dydis yra konfidencialus).
Argentinos BVP struktūra (1999)
2097
242
2271
-Argentinos pramonė; -Argentinos žemės ūkis; -turizmas Argentinoje; -Argentinos transportas; -Argentinos bankai; -Argentinos užsienio prekyba; -Argentinos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Argentinos konstitucinė santvarka
Argentinos partijos ir profsąjungos
Argentinos ginkluotosios pajėgos