argonas dujošvyčiame vamzdelyje
argònas (Argon; gr. argos – neveiklus), Ar, inertinės dujos, periodinės elementų sistemos VIII grupės cheminis elementas. Atominis skaičius 18, atominė masė 39,948. Žinomi trys stabilūs argono izotopai. Labiausiai paplitęs atmosferoje iš visų inertinių dujų: ore jo yra 0,934 % (tūrio), litosferoje 4·10–6 % (masės). Argonas – vienatomės, bekvapės, bespalvės, sunkesnės už orą dujos. Nereaktingas, vandenyje beveik netirpsta. Gaunamas frakciniu būdu distiliuojant orą, atšaldytą iki žemesnės negu –100 °C temperatūros. Inertinėje argono terpėje suvirinami reaktingi metalai, tiriamos cheminės reakcijos; argonas naudojamas įvairiuose metalurgijos procesuose, cheminėje sintezėje, elektrotechnikoje, branduolinėje technikoje, puslaidininkinėms medžiagoms gaminti. Jo pripildomi reklaminiai dujošvyčiai vamzdeliai (švyti violetine spalva), azoto (10 %) ir argono mišinio pripildomos kaitinamosios elektrinės lempos. Pasaulyje per metus pagaminama apie 5·1010 m3 argono. 1894 argoną atrado J. W. Rayleigh ir W. Ramsay.
1
-Argon