Århuso konvencija (Òrhuso konveñcija), Konveñcija dėl téisės gáuti informãciją, visúomenės dalyvãvimo primant sprendimùs ir téisės kreptis į teismùs aplinkósaugos kláusimais, Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos konvencija dėl visuomenės teisės į sveiką aplinką. Pasirašyta Århuse (Danija) 1998 06 25 (įsigaliojo 2001 10 30).
Århuso konvenciją pasirašė 35 valstybės (ir Lietuva, ratifikavo 2001, įsigaliojo 2002 kaip tarptautinė sutartis, 2005 šios konvencijos šalimi tapus Europos Bendrijai – kaip neatsiejama Europos Sąjungos teisės dalis).
Århuso konvencijoje suformuluoti šalių įsipareigojimai garantuoti kiekvieno šios ir būsimų kartų žmogaus teisę gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje, nustatytos visuomenės 3 pagrindinės teisės: gauti informaciją apie aplinką, veiksmingai dalyvauti rengiant ir priimant sprendimus (planus, programas, teisės aktus), kreiptis į teismus dėl aplinkos (apskųsti valstybės institucijų sprendimus ar neveikimą, kuriais buvo pažeistos 2 pirmosios teisės arba su aplinka susiję sprendimai).
Norint įgyvendinti Århuso konvencija iškeltus tikslus įsteigta valdymo institucija – Šalių susitikimas (dalyvauja visos Århuso konvencijos šalys), rengiamas kartą per 2–3 metus norint įvertinti pasiektą pažangą ir keistis informacija apie kiekvienos šalies veiksmus. Administravimo funkcijas (kviečia ir rengia šalių susitikimus, perduoda ataskaitas ir kita) vykdo Sekretoriatas.
Siekiant sukurti neteismines, konsultacinio pobūdžio neprivalomas priemones patikrinti, kaip laikomasi Århuso konvencijos nuostatų, 2002 įsteigtas Atitikties komitetas. Jis nagrinėja šalių kreipimusis, kuriais prašoma įvertinti kitos šalies teisės aktų, taikomos praktikos atitiktį Århuso konvencijos nuostatoms; šalių kreipimusis, kuriais šalis prašo įvertinti jos pačios teisės aktų, taikomos praktikos atitiktį Århuso konvencijos nuostatoms, Sekretoriato kreipimusis, kuriais jis informuoja Atitikties komitetą apie galbūt netinkamą Århuso konvencijos nuostatų įgyvendinimą šalyje; visuomenės kreipimusis, kuriais prašoma įvertinti šalies teisės aktų, taikomos praktikos atitiktį Århuso konvencijos nuostatoms. Atitikties komitetas atitikties vertinimą gali atlikti ir savo iniciatyva. Išnagrinėjęs individualias bylas Atitikties komitetas rengia ir teikia išvadas bei rekomendacijas bylos šaliai, šių išvadų ir rekomendacijų pagrindu Šalių susitikimas priima sprendimą. Atitikties komitetas t. p. rengia ataskaitas dėl bendrųjų atitikties klausimų, kurių pagrindu Šalių susitikimas priima sprendimus.
2003 neeiliniame Århuso konvencijos šalių susitikime Kijeve priimtas Protokolas dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų (įsigaliojo ir Lietuva ratifikavo 2009), kurio tikslas – pagerinti visuomenės galimybes gauti informaciją kuriant teršalų nacionalinius registrus (taršos iš pramoninių ir kitų vietų sąrašus). 2005 antrame šalių susitikime Almatoje buvo priimtas Århuso konvencijos pakeitimas (iki 2012 neįsigaliojo, Lietuva ratifikavo 2007), patikslinantis nuostatas, kuriomis siekiama visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus dėl apgalvoto genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką ir tiekimo rinkai. 2020 pabaigoje Århuso konvenciją buvo ratifikavusios 46 valstybės ir Europos Sąjunga.