Árkties vandenýnas, Pasaulinio vandenyno dalis, esanti į šiaurę nuo Eurazijos ir Šiaurės Amerikos, aplink Šiaurės ašigalį. Tarp Kanados Arktinio salyno, Grenlandijos ir Skandinavijos plačia sąsaja jungiasi su Atlantu, todėl kartais ir priskiriamas Atlantui. Su Ramiuoju vandenynu jungiasi siauru negiliu Beringo sąsiauriu. Plotas su jūromis 14,75 mln. km2, vidutinis gylis 1225 m, didžiausias 5527 m; 39,6 % Arkties vandenyno ploto gylis mažiau kaip 200 m, 17,4 % daugiau kaip 3000 metrų.
Arkties vandenyno žemėlapis
Krantai labai raižyti, daug įlankų. Pakraščiuose daug salų; didžiausios – Grenlandija, Baffino Žemė, Viktorijos, Ellesmere’o Žemė, Devono sala, Bankso salos, Naujoji Žemė, Špicbergenas. Bendras salų plotas 3,8 mln. km2. Daugelis salų apledėjusios.
Pakraščio jūros: Norvegijos jūra, Barentso jūra, Baltoji jūra, Karos jūra, Laptevų jūra, Rytų Sibiro jūra, Čiukčių jūra, Beauforto jūra, Baffino jūra, Lincolno, Grenlandijos jūra. Dauguma jūrų yra lėkštame kontinentiniame šelfe; jis užima 2/3 Arkties vandenyno dugno ploto, didžiausias plotis 1750 km, dažniausias 1200–1300 km, didžiausias gylis 500 metrų.
Į Arkties vandenyną įteka Obė, Jenisiejus, Lena, Mackenzie.
Dugno reljefas
Arkties vandenyno dubens giluminę dalį per vidurį kerta povandeninis Lomonosovo kalnagūbris (gylis virš jo apie 900 m), nutįsęs pro Šiaurės ašigalį tarp Naujojo Sibiro salų ir Ellesmere’o Žemės. Į pietvakarius nuo jo esančiame Arkties vandenyno baseine yra Amundseno dubuma (4485 m gylio) ir Nanseno (3975 m) dubumos; jas skiria apie 1000 km ilgio povandeninis Gakkelio kalnagūbris (mažiausias gylis virš jo 400 m) – Atlanto vidurio kalnagūbris tęsinys. Amundseno dubumoje yra geografinis Šiaurės ašigalis; gylis ties juo 4300 metrų.
Tarp Grenlandijos ir Norvegijos, vandenynų vidurio kalnagūbrių sistemoje (Islandijos kalnagūbris), yra siauras riftinis trogas, jungiantis Grenlandijos ir Amundseno dubumas; jame yra giliausia Arkties vandenyno vieta. Šiam Arkties vandenyno regionui būdinga vulkanizmas ir seismiškumas. Į pietryčius nuo Lomonosovo kalnagūbrio esančiame Arkties vandenyno baseine yra Makarovo dubuma ir Kanados, arba Beauforto, dubumos (daugiau kaip 3500 m gylio); jas skiria Mendelejevo kalnagūbris (gylis virš jo apie 2000 m) ir Alfos pakiluma.
Į Arkties vandenyną kasmet suplukdoma (upių ir ledynų) apie 2 mlrd. t nuosėdų; beveik visos terigeninės, tik Norvegijos jūroje yra biogeninių karbonatinių, o prie Islandijos – vulkanogeninių. Arkties vandenyno šelfą, panuovolį ir povandeninius kalnagūbrius dengia žvyras, smėlis, aleuritas, dubumas – dumblas.
Arkties vandenyno dugne yra naftos ir dujų.
Arkties vandenynas
Srovės
Arkties vandenyno vakarinės dalies hidrologiniam režimui didelės įtakos turi šiltosios Šiaurės Atlanto srovės tęsinys – Norvegijos srovė. Per metus ji atplukdo į Arkties vandenyną apie 145 000 km3 šilto (apie 1 °C) ir sūraus (apie 34 ‰) vandens. Srovės greitis 50–30 cm/s. Maždaug nuo 70° šiaurės platumos Norvegijos srovė suskyla į Vakarų Špicbergeno srovę ir Nordkapo srovę. Šioje Arkties vandenyno dalyje vyrauja atlantinės kilmės vandens masės; daug šilumos jos atiduoda atmosferai, todėl formuojasi ciklonai. Vandens paviršiaus temperatūra žiemą nuo –1,7 (Arkties vandenyno vidurinėje dalyje) iki 7 °C (Norvegijos jūroje), vasarą atitinkamai nuo –1,4 iki 12 °C. Druskingumas nuo 28–32 ‰ (vidurinėje dalyje) iki 34–35 ‰ (Norvegijos jūroje). Į Arkties vandenyno rytinę dalį per Beringo jūrą 50–100 m gylyje teka Ramiojo vandenyno vanduo (jo temperatūra nuo –1 iki –1,5 °C, druskingumas 33 ‰); paviršiuje vandens temperatūra –1,8 °C, druskingumas 30–32 ‰.
Arkties vandenyno srovių žemėlapis.
Iš Beringo jūros Grenlandijos link teka šaltoji Transarktinė srovė. Jos tęsinys Grenlandijos jūroje – Rytų Grenlandijos srovė, tekanti iš Arkties vandenyno į Atlantą; greitis 20–40 cm/s. Ji turi Jan Mayeno ir Rytų Islandijos atšakas. Netoli Islandijos pietinių krantų teka šiltoji Irmingerio srovė.
baltieji lokiai ant dreifuojančio ledo
Pastovių srovių ir ledų dreifo greitis 2–4 km per parą. Arkties vandenyno centrinę dalį dengia didžiuliai plokšti dreifuojančio daugiamečio ledo laukai (2–5 m storio) – poliarinis pakas. Ištisus metus vandenyne dreifuoja daugiametės ledo lytys (3–4 m storio, kartais iki 10–25 m), ledkalniai, atskilę nuo Ellesmere’o ir Grenlandijos salų šelfinių ledynų, ledo salos. Ledo danga žiemą užima apie 11 mln. km2, vasarą apie 8 mln. km2. Vasarą siauros be ledų juostos 2–3 mėn. juosia Eurazijos ir Aliaskos krantus. Tuo metu vyksta laivyba, žvejyba, banginių medžioklė. Šiaurės rytų jūrų kelias nuo 20 a. paskutinių dešimtmečių yra intensyviai eksploatuojamas ištisus metus (panaudojant atominius ledlaužius). Apie vandenyno tyrimus Arkties geografinių tyrimų istorijoje.
Augalija ir gyvūnija
Vandenyje rasta apie 70 rūšių fitoplanktono (daugiausia titnagdumblių) ir apie 80 rūšių zooplanktono. Augalija susikaupusi ant ledo (titnagdumbliai), paviršiniuose vandens sluoksniuose ir dugne, kur gylis mažiau kaip 40 m (žaliadumbliai, rudadumbliai, raudondumbliai). Arkties vandenyno fauna: 150 rūšių žuvys (lašišinės, stintinės, menkinės, sykinės), 17 rūšių jūriniai žinduoliai (banginiai, ruoniai, vėpliai), baltieji lokiai.
Didžiausi uostai: Trondheimas, Tromsø, Narvikas (Norvegijos jūra), Murmanskas (Barentso jūra), Archangelskas (Baltoji jūra), Barrow, Churchillis (Hudsono įlanka), Llulissatas (Grenlandija).
2403