armatūra
armatūrà (lot. armatura – ginkluotė, apginklavimas), plieno, rečiau kitokios medžiagos elementai, sustiprinantys statybinę medžiagą ar konstrukciją. Didina konstrukcijos stiprumą tempiant, rečiau gniuždant. Dažniausiai armuojamas betonas (gelžbetonis). Gelžbetonio armatūra paprastai būna lanksti – apskrito, stačiakampio ar daugiakampio skerspjūvio, lygūs arba rumbuoti plieno strypai, viela, vielų vijos ar lynai iš armatūrinio plieno, turinčio 0,1–0,8 % anglies, dažnai ir legiruojančių priedų. Plieno strypai gaminami karštuoju valcavimu, stiprinami termiškai ir šaltuoju deformavimu, viela – šaltuoju tempimu. Rečiau naudojama standi armatūra – valcuoti plieno profiliai, profiliuoti plieno lakštai (pastarieji – dažniausiai konstrukcijoms armuoti iš išorės).
Kartais betonas armuojamas ir nemetaline armatūra – stiklo pluoštu, stiklaplasčiu, bambuku, kieta mediena. Gera plieno armatūra yra stipri, plastiška, lengvai virinama, gerai sukimba su betonu ir kartu su juo deformuojasi. Armatūra geriau sukimba su betonu, kai yra rumbuota arba turi specialius inkarus. Pagal svarbą konstrukcijos laikomajai galiai būna pagrindinė, arba darbo armatūra (išilginė ir skersinė), ir pagalbinė armatūra (išilginė ir skersinė armatūra, įdėtinės detalės). Pagrindinės armatūros kiekis apskaičiuojamas pagal konstrukciją veikiančias apkrovas; nuo apkrovų armatūros gali būti tempiama (plokštės, sijos) arba gniuždoma (kolonos). Būna paprastoji (neįtemptoji) ir įtemptoji. Pagalbinė armatūra dedama konstrukciniais sumetimais (paskirsto įtempius pagrindinei armatūrai, fiksuoja ją projektinėje padėtyje, garantuoja strypyno stabilumą jį gabenant, montuojant ir gaminant gelžbetoninį elementą). Ši armatūra jungiama (suvirinama, surišama) su pagrindine neįtemptąja armatūra ir sudaro armatūros tinklus, plokščius ar erdvinius armatūros strypynus. Įtemptoji armatūra būna iš pavienių strypų, vielų, vijų ar lynų, kurie standžiai įtvirtinami inkaravimo įtaisais.
gelžbetoninės sijos išilginė neįtemptoji darbo armatūra
2323