Aragaco kalno kraštovaizdis
Armnijos gamtà
Armėnijos gamtinis žemėlapis
Reljefas
Apie 90 % paviršiaus yra aukščiau kaip 1000 m virš jūros lygio; vidutinis aukštis – 1800 metrų. Didumą teritorijos užima Armėnijos kalnyno kalnagūbriai: šiaurėje – Bazumo ir Pambako, viduryje – vulkaniniai Aragaco, Gehamo ir Vardeniso, pietuose – gilių slėnių ir tarpeklių išraižytas Zangezuro kalnagūbris. Armėnijos šiaurės rytuose yra raukšliniai ir luistiniai Mažojo Kaukazo kalnai. Palei Turkijos sieną ištįsusi plokščia, iki 1000 m aukščio, Ararato lyguma. Armėnijos aukščiausia viršūnė yra Aragaco kalnas (4090 m), žemiausia vieta – Debedo upės slėnis (380 m). Dėl tebevykstančių tektoninių procesų (Pambako-Sevano-Siuniko lūžių sistema, Mravo, Achuriano, Jerevano lūžiai) dažni žemės drebėjimai; stipriausi buvo 851–894, 1840, 1988 12 07 (magnitudė 6,8–7,2; epicentras Spitake, žuvo apie 25 000 gyventojų).
Ararato lyguma Armėnijos ir Turkijos pasienyje (tolumoje Araratas)
Klimatas
Klimatas didesniojoje Armėnijos dalyje – vidutinių platumų žemyninis, pietryčiuose – subtropinis žemyninis. Lygumose vasaros karštos, žiemos šaltos. Liepos vidutinė temperatūra lygumose 25 °C, kalnų šlaituose (iki 1500 m aukščio) 18 °C, aukštikalnėse (daugiau kaip 2500 m) 10 °C; sausio vidutinė temperatūra atitinkamai –3, –9, –13 °C. Ararato lygumoje būna karščių iki 42 °C, Širako įduboje – šalčių iki –46 °C.
Lygumose per metus iškrinta iki 500 mm kritulių (daugiausia pavasarį), pavėjiniuose kalnų šlaituose – iki 1000 milimetrų. Vegetacijos laikotarpis trunka 6–7 mėnesius. Aukščiausiose viršūnėse yra nedidelių ledynų.
Vidaus vandenys
Armėnijos upės priklauso Kuros baseinui. Didžiausia upė Araksas (teka Turkijos pasieniu); jo intakai – Achurianas, Hrazdanas, Arpa, Vorotanas. Šiaurėje teka Kuros intakai Debedas ir Ahstevas. Upės sraunios, jų aukštupiai teka kalnų tarpekliais, patvinsta pavasarį ir vasaros pradžioje, kai kalnuose tirpsta sniegas; yra krioklių.
Kalnuose yra apie 100 ežerų, didžiausias – Sevanas. Gausu mineralinių versmių.
Sevano ežero (didžiausias Armėnijoje) pakrantė
Dirvožemiai
Priekalniuose ir kalnų šlaituose – akmenuoti, sausųjų miškų ir kaštoniniai rudžemiai, vakaruose – kalnų juodžemiai. Ararato lygumoje – rudieji priemolio dirvožemiai, daug druskožemių, sūrožemių ir takyrų.
Augalija
Ararato lygumoje pusdykumės ir dykumos; auga druskės, kartieji kiečiai. Priekalniuose – dygliuoti krūmai, kalnų šlaituose – miškai ir retmiškiai. Aukščiau kaip 1900 m yra subalpinės ir alpinės pievos. Drėgnesniuose miškuose auga bukai, ąžuolai, skroblai, klevai, beržai, sausesniuose – miškinės kriaušės, obelys, slyvos, migdolai. Miškingumas 12,7 %.
Gyvūnija
Miškuose daug stirnų, šernų, lūšių, voverių, pasitaiko miškinių kačių, akmeninių kiaunių, aklimatizuotų dėmėtųjų elnių, mangutų, gausu paukščių. Yra endeminių rudųjų lokių (apie 900; 1989). Pusdykumėse veisiasi giurzos, alyviniai žalčiai, spalvingieji žalčiai, kaukazinės marguolės, driežinės gyvatės; yra endeminių rūšių: armėninių marguolių, juodagalvių žalčiukų; gausu skorpionų, paukščių (juodųjų ančių, nendrinių lingių, gyvatėdžių). Stepėse daug graužikų ir paukščių. Zangezuro kalnagūbryje yra bezoarinių ožių ir kalnų avinų.
bazaltinės kolonos Garni tarpeklyje
Aplinkos apsauga
Saugomų teritorijų 7215 km2 (apie 25 % šalies ploto). Sevano (įkurtas 1978), Diližano (1958–2001 rezervatas), Arpio (2009), Ereviko (2009) nacionaliniai parkai, Chosrovo, Erebuni, Šikahoso rezervatai, 25 draustiniai. 3 Ramsaro konvencijos (Armėnijoje įsigaliojo 1993) saugomos vietovės (plotas apie 4935 km2): Sevano (įtrauktas 1993), Arpio (1993) ežerų, Khor Virapo maršų (2007).
Šakio krioklys (18 m aukščio; aukščiausias Armėnijoje)
2097
Armėnijos konstitucinė santvarka
Armėnijos partijos ir profsąjungos
Armėnijos ginkluotosios pajėgos