Armnijos knas. 1907 Armėnijoje pradėta filmuoti; vėliau sukurta kronikų apie I pasaulinio karo įvykius, turkų valdžios vykdomą armėnų tautos genocidą. 20 a. 2 dešimtmetyje armėnų tematikos vaidybinių filmų (Susieti priesaikos 1913, režisierius I. Perestianis, 1870–1959, pagal A. Širvanzade; Turkijos armėnų tragedija 1915, režisierius I. Minervinas) sukurta Rusijos kino bendrovėse. 1924 Jerevane įkurta Kino laboratorija (nuo 1957 kino studija Armenfilm). 1925 režisierius H. Bek Nazarovas (tikr. Beknazarianas) sukūrė pirmąjį vaidybinį filmą Namus, davusį pradžią realistinei krypčiai armėnų kine. 3–4 dešimtmetyje buvo statomi istorinės tematikos filmai, literatūros kūrinių ekranizacijos, komedijos (Zarė 1926, Chaspušas 1927, abiejų režisierius H. Bek Nazarovas; Kikosas 1933, režisierius P. Barchudarianas, 1898–1948; Gikoras 1934, režisierius A. Martirosianas, 1897–1973). 1935 sukurtas pirmas garsinis filmas Pepo (režisierius H. Bek Nazarovas, pagal G. Sundeikianą). II pasaulinio karo metais daugiausia kurti trumpametražiai filmai; režisierius H. Bek Nazarovas sukūrė epopėją Davidas Bekas (1944). Armėnijos kino raida suaktyvėjo 6 dešimtmetyje debiutavus režisieriams L. Isahakianui (g. 1908; Kam šypsosi gyvenimas 1958), J. Jerzinkianui (g. 1922; Apie mano draugą 1958), G. Melik Avakianui (g. 1920; Apie ką kalba upė 1959). 7 dešimtmečio filmai šiuolaikinės tematikos, kartu pabrėžiantys ryšį su nacionaline tradicija, folkloru (Sveikas, tai aš 1965, režisierius F. Dovlatianas, 1927–97; Trikampis 1967, Mes ir mūsų kalnai 1969, abiejų režisierius H. Malianas; Granato spalva 1969, režisierius S. Paradžanovas). 8–9 dešimtmetyje kine plėtota dabarties tematika; debiutavo režisieriai A. Agababovas (g. 1929; Ten, už septynių kalnų 1980), K. Gevorkianas (g. 1941; Du šeimyninės kronikos skyriai 1983), B. Hovhanisianas (1918–94; Rudens saulė 1979; Šeimininkai 1984), kūrė F. Dovlatianas (Jerevano kronika 1974; Gyvenkite ilgai 1980), H. Malianas (Nahapetas 1977; Antausis 1980). Žlugus Sovietų Sąjungai Armėnijos filmų gamyba kuriam laikui sumenko. Pradėta kurti filmus su Čekijos, Prancūzijos, Rusijos kino bendrovėmis (Labirintas 1994, režisierius M. Dovlatianas). Žymesni aktoriai: C. Abramianas (g. 1930), A. Džigarchanianas (g. 1935), Frunze Mkrtčianas, H. Nersesianas (1895–1961). Dokumentiniai filmai statomi nuo 3 dešimtmečio vidurio, nuo 1959 veikia Dokumentinių filmų ir kino kronikos studija. Žymesni dokumentinio kino kūrėjai: G. Balasanianas (g. 1910), A. Pelešianas (g. 1938), L. Vaharšianas (g. 1922). Nuo 1937 kuriami animaciniai filmai (režisieriai L. Atamanovas, 1905–81; R. Babajanas, g. 1927; V. Podpomogovas, g. 1924; R. Sahakiancas, g. 1940). Nuo 1970 kino studijoje Armenfilm kuriami televizijos filmai (Rugpjūtis 1976, režisierius K. Gevorkianas; Gedintis sniegas 1978, režisierius J. Jerzinkianas).
Armėnijos kultūra
Armėnijos konstitucinė santvarka
Armėnijos partijos ir profsąjungos
Armėnijos ginkluotosios pajėgos