Armėnijos teatras

Armnijos teãtras. Armėnijos teatro atsiradimą sąlygojo liaudies šventės ir religinės apeigos. 1 a. pr. Kr. Armėnijos karalius Artavazdas II įkūrė teatrą Artašate, kuriame 53 pr. Kr. buvo pastatyta Euripido tragedija Bakchantės. Per kasmetines religines šventes susiformavo ritualiniai (vohpergutiun) ir linksmi teatralizuoti šventiniai (katakergutiun) vaidinimai. Pirmieji vaidintojai buvo dainiai (gusanai) ir aktorės (varcakės). 301 Armėnijoje įvesta krikščionybė sustabdė teatro raidą. Viduriniais amžiais susiformavo keliaujančių dramaturgų ir aktorių teatras (buvo vaidinamos komedijos, tragedijos, pantomimos), mėgėjų teatras (parodijavo bažnyčią ir aristokratiją), bažnytinis teatras. 17–18 a. kūrėsi pirmosios armėnų išeivijos teatro trupės (Lvove, Venecijoje, Kalkutoje, Maskvoje ir kitur). 17 a. pabaigoje–19 a. viduryje Armėnijoje ir išeivijoje veikė mokyklinis teatras. 19 a. teatrui turėjo įtakos Europos teatro tradicijos: Rusijai priklausiusios Rytų Armėnijos teatrui – Rusijos, Turkijai priklausiusios Vakarų Armėnijos – Prancūzijos. Plėtojosi armėnų išeivijos teatrai: Tbilisyje 1824 H. Alamdarianas (1795–1834) subūrė teatro mėgėjų trupę, nuo 1836 veikė G. Šermazaniano (1807–91) teatras, nuo 1863 – profesionalus G. Čmškiano (1837–1915) ir Armėnų teatras (Hajoc Thatron). Konstantinopolyje 1846 H. Gasparianas (1826–67) įkūrė pirmąjį profesionalų Aramiano teatrą (su cirko trupe), nuo 1861 veikė Rytų teatras (abu iki 1915). Nuo 1865 pradėta rengti vaidinimus Jerevane. 1873 įkurta dramaturgo G. Ter Grigoriano (1855–1939) vadovaujama teatro trupė. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje armėnų teatras buvo realistinės krypties. Tuo metu daugiausia statyta dramaturgų G. Sundukiano (1825–1912), H. Paroniano (1843–91), A. Širvanzade (1851–1935) pjesės. Vaidino aktoriai: Asthik (1852–87), M. Papazian (1841–1907), P. Adamianas (1849–91), Siranuiš (1857–1932), H. Abelianas (1865–1936), Hasmik (1879–1947). 1921 Jerevane įsteigtas Armėnijos G. Sundukiano teatras, 1929 – Armėnijos jaunojo žiūrovo teatras. Įkurti armėnų teatrai Baku (veikė 1920–88), Tbilisyje (1921), Stepanakerte (1932). Nuo 1946 Armėnijos teatre įsigalėjo socialistinio realizmo metodas, susiformavo savitas nacionalinės komedijos žanras. Jerevane veikė Cabbarle azerbaidžaniečių dramos teatras (1929–88), O. Tumaniano lėlių teatras (nuo 1935), K. Stanislavskio rusų dramos teatras (nuo 1937), Jerevano dramos teatras (nuo 1969), cirkas (nuo 1956). Režisieriai: A. Burdžalianas (1879–1946), L. Kalantaras (1891–1939), A. Gulakianas (1899–1960), H. Haplanianas (g. 1923), V. Vartanianas (1901–67), V. Ačemianas (g. 1905); dramaturgai: D. Demirčianas (1877–1956), G. Borianas (1915–71), G. Ter Grigorianas (1916–81), Ž. Harutiunianas (g. 1928). 20 a. 9 dešimtmetyje Armėnijoje veikė 19 teatrų, iš jų nauji Jerevane: Kino aktorių teatras (nuo 1980), eksperimentinis Jaunimo teatras (nuo 1980), satyrinis Camera teatras (nuo 1982). Nuo 1990 veikia savarankiški profesionalūs teatrai – R. Muradiano, A. Chačaturiano, Gavito, Satyros, teatro studijos – V. Ačemiano, Nork studija, Skambutis 101. Žymesni režisieriai: H. Malianas (g. 1904), A. Jerznkian, H. Hazarian, C. Abrahamianas, A. Chandigianas, H. Nersisianas (1895–1961), M. Pohosianas (g. 1954). Teatro aktorius rengia Dailės ir teatro institutas Jerevane (nuo 1944).

L: G. Gojan 2000 let armjanskogo teatra 2 t. Moskva 1952.

237

Armėnijos kultūra

Armėnija

Armėnijos gamta

Armėnijos gyventojai

Armėnijos konstitucinė santvarka

Armėnijos partijos ir profsąjungos

Armėnijos ginkluotosios pajėgos

Armėnijos ūkis

Armėnijos istorija

Armėnijos santykiai su Lietuva

Armėnijos švietimas

Armėnijos literatūra

Armėnijos architektūra

Armėnijos dailė

Armėnijos muzika

Armėnijos choreografija

Armėnijos kinas

Armėnijos žiniasklaida

Armėnijos lietuviai

Armėnijos pasaulio paveldo paminklai